„Santaka“ / Jonas Basanavičius – tautosakos rinkėjas ir tyrėjas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-11-21 16:38

Dalinkitės:  


Šiomis dienomis dalyvaujantieji renginiuose, skirtuose J. Basanavičiaus 165-osioms gimimo metinėms paminėti, Ožkabaliuose, patriarcho gimtinėje, gali pamatyti ir jo sukauptą tautosakos lobyną.

Rūtos VASILIAUSKIENĖSs nuotr.


Jonas Basanavičius – tautosakos rinkėjas ir tyrėjas

Jonas Basanavičius pagal specialybę buvo gydytojas, bet kartu – ir politikas, garsus visuomenės veikėjas, gilias vagas išvaręs mūsų tautinės kultūros dirvonuose. Plačiai užsimojęs, jis darbavosi ir tautosakos rinkimo, skelbimo bei tyrimo srityse.


Toli nuo tėvynės


Žodiniu būdu gyvavusią ir plitusią tautos kūrybą J. Basanavičius laikė svarbia mūsų tautinės kultūros lobyno dalimi, ją kaupė, tyrė ir siekė išsaugoti ateičiai – taigi ir mums.

Kartu atminkime, kad visa tai J. Basanavičius nuveikė gyvendamas toli nuo tėvynės. Nebuvo jis nei emigrantas, nei pabėgėlis iš tėvynės, kurioje lietuviams buvo visiškai suvaržyta tautinė veikla, netgi uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis. Iš autobiografijos matome, jog, baigęs medicinos studijas Maskvoje ir besirūpindamas kur nors gauti darbo vietą, jis lyg tyčia susirgo sausuoju pleuritu, ir gydytojas jam patarė vykti „kur į šiltesnes padanges“. J. Basanavičius žinojo, kad mokslo draugai bulgarai, grįžę į savo tėvynę, gavo labai geras vietas. Mat Bulgarija tada, po Rusijos ir Turkijos karo, kaip tik buvo atsikračiusi turkų priespaudos, joje trūko žmonių darbuotis įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, taigi – ir medicinoje.

Tad J. Basanavičius, pasinaudodamas „rekomendacija“ (kaip dabar sakytume), 1980 metais ten ir nuvyko, pasiryžęs veikiai „vėl grįžti atgalios“. Tačiau šioje šalyje rado plačią veiklos dirvą ir išbuvo ten 26 metus. Daug nuveikęs medicinos ir sanitarijos srityse, jis domėjosi ir bulgarų papročiais, o ypač – liaudies medicina (rado joje daug panašumų su lietuvių), surinko daug vietinės tautosakos, tapo bulgarų etnologijos mokslų pradininku. Bet nepalyginamai daugiau Bulgarijoje tautietis nuveikė Lietuvos labui. Reikiamai medžiagai rinkti subūrė daugybę talkininkų. O Lietuvoje tada juk buvo juodžiausi spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo metai. J. Basanavičius ten prirašė daugybę straipsnių istorijos, etnografijos ir, žinoma, tautosakos klausimais. Amerikos lietuviai išspausdino net devynias stambias jo sudarytas tautosakos knygas. Ne vienas jo sukauptos žodinės tautos kūrybos rinkinys yra išlikęs rankraščių pavidalu.


Domėjosi nuo vaikystės


Kur kas mažiau dėmesio J. Basanavičius galėjo skirti tautosakai grįžęs į Lietuvą: čia jis įniko į visuomeninę bei politinę veiklą.

Kauptas kelis dešimtmečius šis kultūrinis palikimas per ilgą laiką tapo sunkiai prieinamas, knygos virto bibliografinėmis retenybėmis. Tačiau jis tarytum prašyte prašėsi vėl būti grąžintas visuomenei, tad buvo sudėtas net į 15-ika serijos „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka“ tomų ir per 11 metų (1993–2004) išleistas. Visą leidinį parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folkloristai Leonardas Sauka bei šio rašinio autorius.

J. Basanavičius visą gyvenimą domėjosi mitologija. Dar vaikystėje jo gimtinėje atokiau nuo trobų stovėjo sena pirtis, apie kurią sklido baugūs pasakojimai. Už jos buvo didžiulė dauba, kur, kaip tada šnekėta, iš seno dėjosi pragaištingi įvykiai, o jei kas drįsdavo naktį lįsti į ją, tas žūdavo. Panašūs nutikimai, aišku, veikė ir J. Basanavičiaus vaizduotę, skatino norą pažinti tą paslaptingąjį nerealųjį pasaulį. Ilgainiui žodinės liaudies kūrybos tyrėjas suprato, kad tai perprasti gali padėti ir tautosaka: joje esama daug liekanų, iš kurių įmanoma, kaip pats rašė „Aušroje“, pažinti mūsų protėvių „senovišką gyvenimo būdą, dabą (t. y. papročius) ir tikybę, jųjų darbus ir rūpesčius, nes, jų gyvenimą pažinę, pažinsime geriau juos, o juos pažinę ir patys pasižinsime“.

Gerokai pririnkęs medžiagos, susijusios su lietuvių mitais, J. Basanavičius 1898 metais pateikė knygą „Lietuviškos pasakos“ su daug sakančia antrašte „Medega lietuviškai mitologijai“, o dar po ketverių metų – antrą tokią, tik dar stambesnę. Jose – daugiausia sakmių (tikrais laikomų fantastinių pasakojimų) ir beveik perpus mažiau prie jų pritampančių pasakų apie mitines būtybes: laumes, aitvarus, velnius, mažiau – apie vilktakius, vėjus, dalią.


Apie dvasias, vėles ir velnius


Prie šio leidinio pritampa ir storiausia J. Basanavičiaus sudaryta knyga, pavadinta lyg kokia biografija – „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“. Tai savičiausias jo sudarytas tautosakos rinkinys, kuriame sukaupti labai margi pasakojimai, susiję su žmogaus gyvenimo riba tarp būties ir nebūties, taip pat su jo mirtimi, – arba, kaip jis pats nusako knygos prakalboje, „medega apie baltas, geras dvasias, ypačiai apie vėles, ir apie juodas, nelabas dvasias, arba velnius“.

Kaip pažymi Leonardas Sauka knygos pabaigos žodyje, skelbiamų kūrinių „žodžio menas ataustas tikėjimais, prietarais, religiniais įsitikinimais, kur tarp siužetinių kūrinių įsiterpia papročių aprašymai, tradiciniai posakiai, liaudiški filosofavimo fragmentai“.

Didžioji medžiagos dalis – iš Mažosios Lietuvos, kur, kaip rašo J. Basanavičius, „senoviškoji mūsų tikybė gyva liko ilgiau neng kitose Lietuvos vietose“. Užrašė ją Vilius Kalvaitis iš Tilžės – žmogus be didelių mokslų, bet jo nuopelnai renkant tame krašte tautosaką, ypač dainas, taip pat medžiagą apie senovės lietuvių tikėjimą yra didžiuliai.


Pasakas sukaupė leidiniuose


Stambus ir įvairus yra J. Basanavičiaus sudarytas pasakų leidinys, apimantis keturias knygas, – „Lietuviškos pasakos įvairios“. Jis, kaip ir dera, pradedamas pačiomis pirmosiomis, seniausiomis šių kūrinių publikacijomis. Tas pasakas dar XIX amžiaus viduryje kaip lietuvių kalbos tyrinėjimo šaltinį buvo užrašę ir paskelbę vokiečių kalbininkai Augustas Šleicheris bei Karolis Brugmanas. Vienas jas rinko Karaliaučiaus krašte, kitas – Vilkyškių apylinkėje (netoli Šilutės), o net 61 pirmoje leidinio knygoje esančią pasaką užrašė Kristupas Kuršaitis – darbštusis Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas ir tautosakos rinkėjas. Antroje knygoje – daug pirminį, klasikinį grožį išlaikiusių, puikiai pasektų pasakų. Ne viena iš jų pateko į įvairius, daugiausia mokyklinius, skaitinius ir tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais: tai „Apie devynis brolius ir seserį Alenytę“, „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, „Kodėl kiškio lūpos perplėštos“... Trečio tomo tekstai – beveik visi iš buvusios Suvalkų gubernijos. Net 83 pasakas užrašė Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Jo surinkta tautosaka užima ir visą ketvirtą „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą. Turėta tokios medžiagos ir penktai leidinio knygai, bet ji neišėjo. Atskiru tomu ši medžiaga išleista „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekoje“.


Rinko brolis Vincas


Vincas Basanavičius, šis paprastas, mažaraštis valstietis, keliolika metų užrašinėjo ir siuntė į Bulgariją viską, ką išklausdavęs iš savo gimtojo Ožkabalių kaimo ir savos Bartninkų apylinkės žmonių. Net 30 kūrinių jam pasekė talentingas pasakotojas, stebuklinių ir legendinių pasakų mėgėjas Pijus Ivanauskas, 24 – pasakų mėgėjas, gerai išlaikęs jų siužetus Juozas Šinkevičius, 21 – buvusi gera jų pateikėja Ona Paliuliūtė.

Vincas, būdamas dešimčia metų už brolį jaunesnis, pasakas šiam rinko spiriamas įvairių šeimą ištinkančių negandų, nelaimių. Pinigų pragyventi reikėjo ir Vincas prašė Joną padėti – šis už tai liepė užrašinėti ir siųsti pasakas. Jausdamasis priklausomas nuo Jono paramos, brolis stengėsi kuo daugiau jų pririnkti. O čia dar prisidėjo visokie kliuviniai baiminantis patekti valdžios nemalonėn: lietuviškai rašyti juk uždrausta. „Viens gers pažįstams pranešė, kad jau apskųstas esu ir apsivaktavočia su savo darbu“, – guodžiasi Vincas broliui. Papasakojo jam nutikimą pašte, kai „pačto ponui“ kilo įtarimas, jog siunčiami „raštai lietuviški“, ir vos pavykę nuo patikros pasprukti. „Baimės tai ne už šimtą laimėjau, ale už kelis“, – prisipažįsta Vincas.

Apžvelgtos knygos, sudarančios septynis „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tomus, sudaro didžiulį spausdintos lietuvių pasakojamosios tautosakos lobyną, negali su niekuo Lietuvoje konkuruoti nei užfiksuotų kūrinių gausumu, nei jų įvairove, nei siužetų perteikimo patikimumu, nei jų kalbos natūralumu, įtaigumu ir turtingumu.

(Bus daugiau)



Kostas Algirdas ALEKSYNAS

Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas