„Santaka“ / Į cukrinių runkelių fabriką – semtis istorijos žinių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-11-21 16:36

Dalinkitės:  


Po cukraus fabriką turistus lydintis UAB „Arvi cukrus“ ekologas Giedrius Šlekys visuomet stabteli prie senovinių įrankių, radinių ekspozicijos.

Autorės nuotr.


Į cukrinių runkelių fabriką – semtis istorijos žinių

Renata VITKAUSKIENĖ

Iki šiol į Marijampolės cukraus fabriką daugiausia suko žemdirbiai. Šiemet jis tapo ir turistų traukos vieta, kur galima sužinoti apie tradicinį suvalkiečių verslą – cukrinių runkelių auginimą bei perdirbimą, retrospektyviai įvertinti, ką kraštui davė šios žemės ūkio kultūros išpopuliarėjimas.


Atviras visuomenei


„Saugome tai, kas istoriškai, kultūriškai vertinga. Marijampolės cukraus fabrikas yra būtent toks objektas. Nuo jo Smetonos laikais Lietuvoje prasidėjo cukraus pramonė. Pramoninės gamybos idėjai pasiteisinus fabrikai pradėjo kilti visoje šalyje. Gamybos technologija per ilgus dešimtmečius nepakito, didinamas tik našumas. Fabriko pastatai yra kiek įmanoma autentiški, įrašyti į kultūros paveldo objektų registrą. Turime iššūkį juos išsaugoti dar bent 85-erius metus“, – sakė UAB „Arvi cukrus“ ekologas Giedrius Šlekys, sykiu primindamas, kad šis sezonas fabrikui yra 85-asis.

Pažintį su Marijampolės cukraus fabriku G. Šlekys siūlo pradėti nuo skulptoriaus Tautvilo Povilionio 2011 m. sukurto paminklo cukriniam runkeliui. Neatsitiktinai šis augalas tarsi kokia brangenybė pūpso lobių skrynioje – juk didžiausias turtas mūsų regione yra derlingos žemės. Gali būti, jog toks paminklas yra vienintelis pasaulyje. Fabriko darbuotojai sako negirdėję, kad kažkur kitur cukriniam runkeliui būtų parodyta šitokia pagarba.

„Priglauskite delną prie skrynioje gulinčio runkelio – jei esate ūkininkas, tikėkitės padidėjusio runkelių derlingumo, jei ne – tiesiog saldesnio ir sotesnio gyvenimo“, – savo interneto dienoraštyje kviečia Marijampolės patriotas istorikas Benjaminas Mašalaitis. Ir kas žino, ar vildamiesi skalsios gyvenimo pradžios, ar ieškodami unikalios erdvės fotosesijai į Marijampolės cukraus fabriką suka fotografuotis jaunavedžiai?..

Pastaruoju metu fabrikas tapo atviras visuomenei. Patalpoje, kuri sezono metu tampa produkcijos sandėliu, o cukrų išgabenus yra nesunkiai paverčiama kone tūkstantį žmonių talpinančia sale, vyksta kultūros renginiai, privačios šventės, pavyzdžiui, giminės suvažiavimas. Tokiam pobūviui vietą žmonės pasirinko neatsitiktinai: daug tos giminės narių buvo dirbę cukraus fabrike, tad būtent į jį ir sugužėjo susitikti. Į fabriką atvyksta moksleivių, kurie susipažįsta su profesijomis, studentų.

„Fabrikas įdomus ir ministrams, ir eiliniams žmonėms, – sako G. Šlekys. – Galbūt taip yra dėl to, kad Lietuva – pati šiauriausia vietovė, kurioje dar vyksta cukraus gamyba. Latviai jos jau nebeturi.“


Pirmasis šalyje


Viešnagė cukraus fabrike įdomi dviem aspektais: technologiniu ir istoriniu. Pastarasis skatina gręžtis atgal ir pamąstyti, kokiais keliais į šalį ateina bei kiek galimybių atveria naujovės.

Pasak istoriko B. Mašalaičio, cukrinių runkelių sėklų į gimtinę kišenėse paslapčia parsinešė Napoleono armijos kareiviais tarnavę lietuvaičiai. XIX a. pirmoje pusėje Lietuvos žemvaldžiai susidomėjo Europoje gamintu cukrumi. Saldžiąsias šaknis jie pradėjo auginti savo dvaruose, tačiau produkto pakakdavo tik dvarininkų stalui. Planuota statyti cukraus fabriką, bet dėl 1863 m. sukilimo sumanymas tada liko neįgyvendintas. XX a. pradžioje subrandintus planus auginti ir perdirbti cukrinius runkelius sugriovė Pirmasis pasaulinis karas. Jam pasibaigus vėl suaktyvėjo įvairesnių verslų žemės ūkio sektoriuje paieškos, ūkininkai, agronomai bandė auginti saldžiąsias šaknis. XX a. 3 dešimtmečio pabaigoje cukrinius runkelius eksperimentinėmis sąlygomis imta auginti Rumokų lauko bandymų ūkyje.

„Kai 1930 m. stipriai nukrito javų kainos, Lietuvos žemės ūkyje įvyko lūžis. Runkeliais apsėti plotai siekė 2000 ha. 1930 metų rudenį buvo sudaryta komisija cukraus fabriko statymo sąlygoms tirti. Tinkamiausia vieta fabrikui buvo parinkta Marijampolėje. Taip buvo nulemtas pirmo cukraus fabriko šalyje gimimas, – rašo B. Mašalaitis. – Kodėl buvo pasirinkta Marijampolė? Matyt, miestas buvo patrauklus dėl kitų stambių pramonės įmonių nebuvimo, didelio bedarbių skaičiaus, geros kelių infrastruktūros ir derlingų žemių.“

Statybos prasidėjo 1931-ųjų pavasarį. Jų ėmėsi akcinė bendrovė „Lietuvos cukrus“, į istoriją įėjusi kaip lietuviško cukraus gamybos pionierė. Jos būstinė buvo Kaune, o „aruodai“ – 100 km spinduliu aplink Marijampolę, nes čia žemė labai tiko auginti cukrinius runkelius. Tų pačių metų spalio viduryje fabrikas buvo iškilmingai atidarytas.

Nuo tada kiekvieną rudenį fabrike kartojasi tas pats ritualas: žmogus su degančiu fakelu palypėja prie didžiulės krosnies angos ir netrukus pradeda liepsnoti ugnis... Taip prasideda dar vienas cukraus gamybos sezonas.


Iškasti eksponatai


Pastatas, kuriame įsikūręs fabriko klubas LC (pavadinimas primena apie bendrovę „Lietuvos cukrus“), pasak G. Šlekio, turi meno aurą. „Klubas LC įkurtas autentiškoje salėje, kur koncertuodavo fabriko choras, vykdavo plenerai, buvo ir yra eksponuojamos istorinės nuotraukos, baldai, įrankiai, metraščiai. Išsaugotas ir autentiškas pirmojo fabriko direktoriaus kabinetas. Nuo šarvojimo salės iki dabartinio muziejaus – visko čia buvo“, – apibendrino G. Šlekys.

Šiandien klube-muziejuje priimami ir su fabriko istorija bei cukraus gamybos technologija supažindinami turistai. Gamybos procesą galima pamatyti savo akimis arba žiūrint vaizdo medžiagą – tai priklauso nuo turistų grupės dydžio bei poreikių, nuo fabrike vykstančių darbų.

Turistams pasiūloma paragauti produkto, kurio kur kitur vargu ar kas turės, – melasos.

„Ja galima saldinti gėrimus. Melasa tinka gydyti skrandžio opas. Seni dokumentai liudija, kad senovėje tai buvo pirmas vaistas nuo vidurių užkietėjimo, – pasakojo G. Šlekys. – Dvarininkai, šaknis perdirbdavę ne pramoniniu būdu, dvaruose turėdavo spirito varyklą, kur iš melasos darydavo alkoholį. Dabar iš jos gaminame granules gyvuliams.“

Prie nebenaudojamų įrankių ir radinių ekspozicijos turistų laukia dozė... adrenalino. „Dalis eksponatų atvažiavę sykiu su runkeliais. Būna, kad žemėmis aplipusi „šaknis“ rezervuare nuplaunama ir tik tada darbininkai pamato, jog tai ne runkelis, o... nesprogusi granata, – pasakojo G. Šlekys. – Kombainas sprogmenį „nukasa“, jis atvežamas pas mus, „maudomas“. Kai pamatome, ką mums atgabeno, tenka stabdyti gamybą, kviečiame išminuotojus. Tas pasitaiko gana dažnai, kasmet randame Antrojo pasaulinio karo nesprogusių sprogmenų, nes derlius atvežamas iš tų pasienio laukų, per kuriuos ėjo frontas. Tik Dievui galime dėkoti, kad sprogimo nėra buvę.“

Su pasagomis, spynomis, žemės dirbimo padargų, šautuvų, prieštankinių pabūklų dalimis į cukraus fabriką tarsi atvežama ir dalis Sūduvos krašto istorijos.


Du maršrutai


Marijampoliečiai yra pasiruošę visuomenę supažindinti su įkvepiančia seniausio šalyje cukraus fabriko istorija, parodyti paslaptingą cukraus gamybos kelią.

Marijampolės turizmo informavimo centro iniciatyva, bendradarbiaujant su Marijampolės savivaldybe ir aktyviais miesto istorikais bei visuomenininkais, sukurti du išskirtiniai ir vieninteliai Lietuvoje turizmo maršrutai.

„Saldžiamiestis“ skirtas sužinoti apie ilgą ir sudėtingą Marijampolės cukraus fabriko kelią, susipažinti su istoriniu, industriniu, kultūriniu paveldu, statiniais bei įrenginiais.

Per pažintinę ekskursiją „Runkeluko kelionė“ parodoma, kaip žemėtas cukrinis runkelis virsta akinamai baltu saldžiu kristalu, aplankomos žaliavų ir gamybos laboratorijos, apžiūrimi istoriniai fabriko pastatai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas