Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-08 14:53

---

Šeimos klinikos direktorė R.Sruoginienė sakė, kad net lengviausia insulto forma žmogaus organizme palieka negrįžtamų pokyčių.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.

Insultą medikai vadina tyliuoju žudiku. Mat artėjančios ligos žmogus dažnai nejaučia, o ji jau tapo trečia pagal dažnumą mirties priežastimi. Medikai apgailestauja, jog jiems dažniausiai tenka susidurti su šios ligos pasekmėmis, nors, puikiai žinodami priežastis, pacientai insulto galėtų išvengti.

Lieka invalidais

Vilkaviškio šeimos klinikos direktorė Rimanta Sruoginienė apgailestavo, jog žmonės dar nepakankamai rūpestingai vertina savo sveikatą. Juk tai – paciento, o ne gydytojo turtas. Medikas tik gali paaiškinti, patarti, kaip gyventi, kad nesusirgtum. Bet dažniausiai tenka susidurti su priešingu atveju – pacientas nesilaiko gydytojo nurodymo, o susirgęs reikalauja išrašyti vaistų, nuo kurių taptų vėl sveikas.

Deja, vaistai gali įveikti ne visas ligas. Daugiau nei pusė insultu persirgusių žmonių lieka neįgalūs, sunkiais atvejais (35–50 proc.) ši liga baigiasi mirtimi. Praėjus pusei metų nuo insulto, tik 20 proc. pacientų vėl tampa savarankiški, gali patys savimi rūpintis. Ketvirtadalis dėl šios ligos neįgaliais pripažintų asmenų yra darbingo amžiaus žmonės. Nors insultas – galvos smegenų liga, ji paveikia visą organizmą. Persirgtas insultas dažnai tampa sunkia našta pačiam ligoniui ir jo artimiesiems. Ši liga gali sukelti išliekantį paralyžių, kalbos problemas, skausmą, protinių funkcijų ir emocinius sutrikimus, sutrikdyti daugelį kasdieninio gyvenimo funkcijų. Insultas yra linkęs kartotis. Pasikartojus insultui, sunkios negalios ir mirties rizika vis didėja.

Kaltas kraujospūdis ir nutukimas

Insultas įvyksta, sutrikus galvos smegenų kraujotakai, kai normaliai smegenų ląstelių veiklai pritrūksta deguonies. Yra skiriamos dvi insulto rūšys: išeminiai insultai (80 proc. visų insultų), kurie įvyksta nutrūkus kraujotakai vienoje iš galvos ar kaklo kraujagyslių; hemoraginiai – dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Insulto metu pažeidimo vietoje žūva smegenų ląstelės – neuronai.

Gydytoja R.Sruoginienė sakė, jog insultas dažniausiai ištinka žmones, kuriuos kamuoja aukštas kraujospūdis (hipertenzinė liga). Jis riziką susirgti insultu padidina 3–5 kartus. Aukštas kraujospūdis – nutukusių, mažai judančių, dėl netvarkingos mitybos cholesterolį kraujagyslėse kaupiančių, sergančių cukriniu diabetu, širdies ligomis pacientų palydovas. Antsvorį turinčių žmonių organizme sutrinka gliukozės tolerancija ir išsivysto cukraligė. Ji pažeidžia kraujagyslių sieneles, greičiau susiformuoja trombai ir dažniau ištinka insultas.



Su amžiumi rizika dvigubėja

Insultą gali sukelti širdies ritmo sutrikimai. Tokius negalavimus jaučiantis pacientas paprastai į medikus nesikreipia, kol susidaręs trombas užkemša kraujagysles ir ištinka rimta liga. Jos būtų galima išvengti, geriant kraują skystinančius vaistus. Bet prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.

Labai reikšmingas insulto rizikos veiksnys yra amžius: nustatyta, jog, sulaukus 55 metų, išeminio insulto rizika kiekvieną paskesnį gyvenimo dešimtmetį padvigubėja. Anot medikų, kiekvienam vyresniam nei 40 metų žmogui, net jeigu jis jaučiasi visiškai sveikas, būtina reguliariai tikrintis kraujospūdį, žinoti cholesterolio kiekį kraujyje.

Insultu neretai serga ir jauni, viršsvorio neturintys žmonės. Susirgimas gali išsivystyti dėl įgimtos širdies ligos.



Save reikia stebėti

Dažniausiai jokių simptomų, įspėjančių apie insultą, pacientas nejaučia. Kraujotaka smegenyse gali sutrikti akimirksniu – staiga nusilpsta, nutirpsta ranka, koja ar viena veido pusė, sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, sutrinka koordinacija, tampa neaiški ar visiškai sutrinka kalba, be aiškesnės priežasties kyla staigus, nepakeliamas galvos skausmas. Tokie perspėjantieji simptomai užtrunka neilgai ir gali išnykti po keleto ar keliolikos minučių. Šie trumpi epizodai yra vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais arba populiariai – mikroinsultais. Nors ir užtrunka neilgai (paprastai ne ilgiau nei 24 val.), jie rodo gresiantį pavojų, kuris be medikų pagalbos nepraeis. Deja, net pasireiškus minėtiems simptomams, daugelis žmonių juos greitai pamiršta ir į gydytoją nesikreipia. Tačiau tai – organizmo įspėjimas, jog sėlina sunki liga.

Anot gydytojos R.Sruoginienės, daugelio ligų priežastimi tampa netvarkingas gyvenimo būdas, kai žmonės valgo daug riebaus, sūraus maisto, mažai juda, rūko, nesaikingai vartoja alkoholį, nesilanko pas gydytojus ir nekontroliuoja kraujospūdžio, cholesterolio kiekio kraujyje. Pastarieji tyrimai atliekami nemokamai. Jeigu vengiate eiti pas gydytojus, kraujospūdį galite pasitikrinti kai kuriose vaistinėse, o cholesterolį – įvairių medicinos akcijų metu. Visi šie riziką sukeliantys veiksniai gali būti valdomi.



Svarbu sveikai maitintis

– Apie sveiką mitybą, žalingus įpročius kasdien kalbama per televiziją, radiją, rašoma laikraščiuose, – aiškino gydytoja R.Sruoginienė. – Bet žmonės tarsi to negirdi ar mano, kad informacija skirta kitiems. Pas mus atėję pacientai tvirtina, kad jiems asmeniškai to niekas nesakė.

Dėl nevykusių tradicijų mūsų žmonės vis negali įveikti blogų įpročių. Lietuviai mėgsta sočiai, riebiai pavalgyti. Cepelinų neįsivaizduoja be spirgučių, o kepsnio – be padažo. Susirgęs ir pas medikus patekęs pacientas skundžiasi, jog jam uždrausta valgyti lašinius ir nesupranta, kuo jam maitintis, jei, pavyzdžiui, namuose augina kiaules. Gydytojai aiškina savo pacientams apie daržovių ir kito augalinio maisto naudą, tik įveikti nuostatas labai sunku, kai blogi mitybos įpročiai suformuoti dar vaikystėje.

– Mamos savo vaikams maistą stengiasi kišti per prievartą, rūpinasi, kad mažylis pavalgytų „kuo stipriau“, – sakė gydytoja R.Sruoginienė. – Žmonės vis dar nesupranta, kad daugelį ligų sukelia nutukimas, nes suapvalėja ne tik kūno formos, bet suriebėja ir kasa, kepenys, kiti organai. Jie negali atlikti savo funkcijų ir prasideda ligos. Į riebalus įauga kraujagyslės, kurios juos „maitina“ ir gausina, nešdamos deguonį riebalams, o ne mūsų širdies raumeniui ar smegenų ląstelėms.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---