„Santaka“ / Trečdalis žmonių darbo metu susitvarko ir asmeninius reikalus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme (tinka vandeniui, kurui, skystoms trąšoms, yra išilginimo kranai), 200 l talpos statinę. Gali atvežti. Taip pat parduoda sunkvežimio priekabos prikabinimo mechanizmą. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2020-07-11 09:46:02

J. Janonio g. 9, Vilkaviškyje išnuomoja 52 m² ploto komercinės paskirties patalpas. Tel. 8 683 53 051.
Galioja iki: 2020-07-12 11:37:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  


Trečdalis žmonių darbo metu susitvarko ir asmeninius reikalus

Kas trečias darbuotojas Lietuvoje darbo metu geba susitvarkyti būtiniausius asmeninius reikalus, bet panaši dalis dirbančių žmonių pripažįsta, kad nespėja susitvarkyti su užduotimis ir bent kartą per savaitę dirba viršvalandžius.

„Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, jog dažniausiai neatidėliotinus asmeninius klausimus darbo valandomis sprendžia 26–45 metų žmonės.

Laisvesnis darbo ir asmeninio laiko planavimas Lietuvoje patyrė lūžį ir peržengė darbdavio nustatytų darbo valandų ribas. Reprezentatyvios apklausos duomenimis, 38 proc. darbuotojų darbo metu Lietuvoje tvarko asmeninius reikalus. Atitinkamai 27 proc. apklaustųjų pripažino, kad bent kartą per savaitę dirba viršvalandžius.

Darbuotojų poreikis tvarkyti būtinus asmeninius reikalus nėra katės ir pelės žaidimas, jis tapo partneriško susitarimo klausimu. Tampa įprasta praktika, kad darbdaviai ir tiesioginiai vadovai rodo empatiją savo darbuotojams, rūpinasi jų gerove, įsiklauso į poreikius. Iš kitos pusės, ir patys darbuotojai yra sąmoningi, nepiktnaudžiauja jiems suteikiama laisve. Jie jaučia savo atsakomybę už tai, kad darbai būtų atlikti laiku ir jeigu užtrunka asmeniniais reikalais – pasiveja vėliau.

Darbuotojų poreikis darbo metu nuvykti į valstybės ar sveikatos įstaigas, pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų ir spręsti kitus svarbius klausimus yra suprantamas ir tam turi būti sudaromos sąlygos.

Institucijos nedirba didelio prekybos centro grafiku ir nebūna atidarytos nuo ankstyvo ryto iki nakties. Jeigu darbuotojas nedirba prie gamybos linijos ar nesėdi prie klientų priėmimo langelio, visiškai natūralu, kad jam suteikiama daugiau laisvės perstumdyti užduočių atlikimo laiką. Tačiau ir būtinai darbo vietoje privalantys būti žmonės gali išeiti asmeniniais reikalais susikeitę su bendradarbiais, sutarę dėl grafiko koregavimo.

Darbdavio nuostata, kad svarbu ne kiek valandų „išsėdėta“ darbo vietoje, bet kiek darbo padaryta – daugeliui dirbančiųjų, ypač turinčių šeimas ar mažamečius vaikus, yra dažnai minima kaip stipri paskata. Savo ruožtu darbdaviui tai irgi patraukli nefinansinio motyvavimo priemonė.
Didesnės laisvės darbuotojams suteikimas gerina ir atmosferą kolektyve, nes žmonės jaučiasi labiau įsitraukę ir atsakingesni už įmonės rezultatus.


„Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad šalies darbovietėse yra laikomasi ir liberalaus požiūrio į trumpas pertraukėlės. Sveikatos specialistams nerimaujant dėl sėdimo darbo keliamų sveikatos problemų, beveik du trečdaliai (61 proc.) darbuotojų pripažįsta, kad turi galimybę prasimankštinti, pailsinti akis, išgerti kavos ar pasikalbėti su kolegomis.

Darbo specifika gali būti labai skirtinga, tačiau iš principo darbuotojas turi turėti galimybę darbo metu bent šiek tiek atsipūsti, pakeisti veiklą, ar pailsinti akis, jei darbas reikalauja nuolat žiūrėti į kompiuterio ekraną. Pertraukėlės yra ne tik poilsis, bet ir socialinių ryšių palaikymas, atitrūkimas nuo darbo rutinos, streso mažinimas. Pvz. draudimo ar žiniasklaidos sektoriuje yra daug bendravimo su klientais, skaudžių situacijų sprendimo, kai reaguoti ir padėti reikia tą pačią sekundę. Suprantama, kad didelę emocinę įtampą patiriantys žmonės privalo turėti galimybę bent trumpam pakeisti aplinką.












Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejaus šventėje – apie statybas, susitelkimą ir šiandieną
* „Karvelėlio“ sparnais nuplazdėjo pirmieji festivalio akordai
* Ūkininkavimas be šeimos būtų beprasmis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar laukiate sezoninių pekių išpardavimo?
Laukiu ir sutaupau nemažai pinigų.
Išpardavimai nedomina.
Perku daiktus, kada reikia.
Nusivyliau išparduodamų prekių kokybe.



Kalbos patarimai

Ar automobilis gali planiruoti kelyje?
Žodis planiruoti neteiktinas vartoti dėl hibridinės darybos. Vartotina sklęsti, pvz.: Šlapiame ir slidžiame kelyje automobilis pradėjo planiruoti ( sklęsti ) pakelės griovio link.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas