„Santaka“ / Klampučiai pagerbė J. A. Herbačiauską

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-11-14 16:41

Dalinkitės:  


Menininko pasaulį atskleidė literatūrinė kompozicija.

Kęstučio INKRATOS nuotr.


Klampučiai pagerbė J. A. Herbačiauską

Kraštiečiai nepamiršo

Išskirtine literatūrinio gyvenimo įžymybe XX a. pirmoje pusėje tapo iš Lankeliškių kilęs poetas, vertėjas, talentingas menininkas Juozas Albinas Herbačiauskas. Amžiaus pradžios Krokuvos ir prieškario Kauno literatūrinis gyvenimas buvo neįsivaizduojamas be šios išskirtinės asmenybės.

Žymaus menininko 140-osios gimimo metinės, deja, šį spalį Lietuvoje buvo pamirštos. Tačiau šios sukakties nepamiršo jo kraštiečiai.

Klampučių bibliotekininkė Irena Katkevičienė kartu su muziejininkais bendruomenės namuose surengė parodą „Genijus be portfelio”.

Su literato J. A. Herbačiausko gyvenimu ir kūryba minėjimo dalyvius supažindino muziejininkė Elena Rupeikienė. Literatūrine kompozicija į menininko pasaulį pažvelgė bendruomenės nariai, parengę J. A. Herbačiausko kūrybos inscenizaciją.



Krokuvos įžymybė


Būsimasis poetas, iškeliavęs iš gimtųjų Lankeliškių apylinkių, kartu su broliu Boleslovu mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Už draudžiamų knygų laikymą ir skaitymą iš jos buvo pašalintas. Per Varšuvą atvykęs į Krokuvą, pradėjo studijas Jogailaičių universitete. Netrukus impozantiškos išvaizdos jaunuolis tapo Krokuvos menininkų pamėgto kabareto „Žaliasis Balionėlis” siela. Kartu su poetu gyvenęs būsimasis skulptorius Petras Rimša savo atsiminimuose vėliau rašė: „Iš viso krokuviečių būrelio savo ypatingu charakteriu bene labiausiai išsiskyrė Juozas Albinas Herbačiauskas. Tai buvo neįprastos dvasinės sandaros žmogus, kartais keistas, kartais nesuprantamas, šiaip kultūringas ir malonus, draugų mėgstamas, J. Basanavičiaus pusbrolis. Mane domino Herbačiausko fantazijos platumas, paradoksinės kalbos, lengva frazė ir nerviškas gyvenimas.“



Stebinęs Kauno visuomenę


Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, J. A. Herbačiauskas grįžo į tėvynę. Netrukus ties juo „susikryžiuoja spalvingas daugialypis modernistinės lenkų kultūros pasaulis ir Nepriklausomos Lietuvos respublikos entuziazmas Kaune“ – taip savo knygoje apie poetą rašo jo gyvenimo tyrinėtoja Eugenija Vaitkevičiūtė („Žinomas nežinomas Juozas Albinas Herbačiauskas“, Kaunas, 2007).

Prieškario Kauno Laisvės alėjoje ir garsioje Konrado literatų kavinėje kartu su šiuo menininku literatūrinio ir politinio gyvenimo temas gyvai aptarinėjo B. Sruoga, V. Krėvė, J. Keliuotis, P. Karuža, P. Galaunė. Įdomaus pasakotojo J. A. Herbačiausko paskaitos Kauno universitete virsdavo anšlagais, į jas plūsdavo visų fakultetų klausytojai.

J. A. Herbačiauskas siekė per literatūros kultūrą suartinti lenkų ir lietuvių tautas. Tačiau dažnai tiek vienų, tiek kitų liko nesuprastas. Todėl palikęs Kauną vėl grįžo į Lenkiją, kur gyveno skurdžiai ir karo pabaigoje mirė senelių prieglaudoje.



Saugo muziejus


Minint poeto 130-ąsias gimimo metines, Krokuvos kapinėse prie paminklinio kryžiaus dviejų tautų menininką pagerbė Lietuvos bei Lenkijos prezidentai V. Adamkus ir L. Kačinskis. Senoji antkapinė plokštė, buvusi Krokuvos Rakovicų kapinėse, paminklosaugininkės G. Drėmaitės rūpesčiu perduota saugoti į Vilkaviškio krašto muziejų.

Literatūros istorikė dr. E. Vaitkevičiūtė savo knyga „Žinomas nežinomas Juozas Albinas Herbačiauskas“ iš praeities sugrąžino poeto vardą ir jo kūrybą. Išleista ir J. A. Herbačiausko prozos, esė bei kritikos rinktinė „Erškėčių vainikas“.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas