„Santaka“ / „Man labai pasisekė, kad tapau išminuotoju“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-11-11 15:18

Dalinkitės:  


Sprogmenų neutralizavimo kuopoje dirbantis Edgaras Kursevičius savo profesijos į jokią kitą iškeisti nenorėtų.

Nuotr. iš asmeninio albumo


„Man labai pasisekė, kad tapau išminuotoju“

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškyje gyvenantis Edgaras Kursevičius savo tarnybai turėtų būti dėkingas bent jau už du dalykus. Visų pirma, jis kasdien dirba mėgstamą darbą, o tai pasiseka tikrai ne kiekvienam. Antra, savo profesijos dėka Edgaras sutiko būsimą žmoną.


Tinkamu laiku


Prieš vienuolika metų E. Kursevičius atliko privalomąją karo tarnybą Klaipėdoje, Karinėse jūrų pajėgose. Po to, kaip pats sako, mėgino save atrasti civiliame gyvenime, bet... Likimas pasisuko taip, kad vyras netrukus vėl grįžo į kariuomenę, tik jau į profesinę karo tarnybą.

– Tuo metu gyvenau Kaune, tad ten norėjau ir dirbti. Nuvykęs į Karo prievolės ir komplektavimo skyrių gavau netikėtą pasiūlymą tarnauti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Mat ten kaip tik buvo formuojamas naujas ištisinio išminavimo būrys, reikėjo žmonių. Į jį, praėjęs medicininę atranką, ir buvau priimtas. Taigi tiesiog atsidūriau tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku, nes šiaip į išminavimo kuopą patekti labai sunku, jos kolektyvas yra senas ir pastovus – kai kurie žmonės dirba jau 15–20 metų, – pasakojo Edgaras.


Susipažino darbe


Baigęs specialybės kursus nuo 2008 m. E. Kursevičius pradėjo dirbti išminuotoju. Pagrindinis jo darbas tuo metu buvo važinėti po Lietuvą ir atlikti planinius išminavimo darbus. Daugiausia vyrai darbavosi Suvalkijoje: Marijampolės savivaldybėje esančiame Liucinave, Vilkaviškio rajono Gražiškių, Šeimenos seniūnijose, sprogmenų gausa garsėjančiame Klausučių seniūnijos Žaliosios miške.

Darbo pradžioje, išminuojant Gražiškių vietovę, Edgaras susipažino su savo gyvenimo moterimi. Tiesa, ji pati su sprogmenimis nedirba. Tačiau vykstant išminavimo darbams apie tai informuojamos bei juose dalyvauja ir kitos specialiosios tarnybos – ugniagesiai, policijos pareigūnai. O vilkaviškietė Ineta, vėliau tapusi Edgaro žmona, tuo metu dirbo Gražiškių apylinkės inspektore. Simpatiška pareigūnė jaunam išminuotojui nepraslydo pro akis.

– Išminavimo darbai vyko apie porą mėnesių. Matydavau Inetą darbo metu, o kartą, per neoficialų vakarą, pabendravome daugiau ir susipažinome. Taip po truputį, pamažu ir įsikūriau Vilkaviškyje, – juokėsi vyras.

Dabar Kursevičiai augina du sūnelius. Edgaras sako, kad neverstų savo vaikų tapti pareigūnais ar kariškiais, tačiau yra įsitikinęs, jog užaugę jie turėtų tarnauti kariuomenėje, kaip ir kiekvienas vyras.


Liks ir kitoms kartoms


J. Vitkaus bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos, kurioje dirba E. Kursevičius, skyriai paskirstyti po visą Lietuvos teritoriją: dislokuoti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje bei Tauragėje. Edgaras, kaip kažkada ir norėjo, iki šiol dirba Kaune, tik į jį važinėja iš Vilkaviškio.

Kartu su kitais tarnybos draugais gavęs iškvietimą dėl sprogmenų kariškis važiuoja į jų radimo vietą, kad pavojingą radinį saugiai neutralizuotų arba nugabentų iki poligono ir ten susprogdintų. Kitu metu kuopoje vyksta kovinio rengimo mokymai, treniruotės, paskaitos, organizuojamos pratybos poligonuose.

Darbo išminuotojams netrūksta – anot jų pačių, užteks dar ir ateities kartoms. Pavyzdžiui, pernai per metus Sprogmenų neutralizavimo kuopos nariai neutralizavo 3267 įvairaus kalibro sprogstamuosius užtaisus, o į iškvietimus vyko kone 1200 kartų. Vilkaviškio rajonas, per kurį kažkada ėjo fronto linija, yra vienas labiausiai „užkrėstų“ sprogmenimis, o sezono metu, kai imama dirbti žemė ar vyksta statybos darbai, išminuotojai čia atvažiuoja po kelis kartus per savaitę, o kartais – ir kasdien.

E. Kursevičius prisimena, kaip prieš keletą metų per planinį išminavimą dirbdami Žaliosios miške vyrai iš vienos duobės ištraukė per tūkstantį artilerijos sviedinių.


Mina – ne žaisliukas


Į sprogmenų radimo vietą atvykę išminuotojai neretai mato, kaip neapgalvotai gyventojai elgiasi su pavojingais radiniais.

– Kartais žmogus į sprogmenį žiūri kaip į žaisliuką: juk šis tiek metų žemėje išgulėjo ir nesprogo, tai kas dabar gali nutikti? Būna, kad mums atvažiavus vietiniai mėgina pasirodyti, kuris „kietesnis“: vienas rado miną ir ją ištraukė iš žemės, kitas paspyrė, trečias dar norėjo su plaktuku padaužyti. Dar kažkuris giriasi, kaip bandė įmesti į laužą! Visko prisiklausai. Tačiau kuo daugiau apie šį darbą žinai, tuo labiau supranti, kaip tai yra pavojinga. Reikia suprasti, kad sprogmuo sukurtas naikinti, žudyti. Jei mina ar sviedinys yra kovinėje padėtyje, užtenka smarkesnio krestelėjimo, kad sprogtų. Buvęs tikrai ne vienas atvejis, kai žmonės susižalojo ar net žuvo krapštydami sprogmenis. Taigi lįsdamas prie sprogti galinčio radinio tu rizikuoji ne tik savo gyvybe, bet ir keli pavojų aplinkiniams. Liūdniausia, kai per savo smalsumą nukenčia vaikai. Lietuvoje buvęs ne vienas toks skaudus įvykis, – pasakojo kariškis.


Tarptautinės pratybos


Šiais metais E. Kursevičius dalyvavo jau dvejose tarptautinėse pratybose. Vasarą Lietuvos išminuotojai vyko į Lenkiją, didžiausias NATO pratybas „Anakonda 2016“. Jose dalyvavo daugiau nei 31 tūkst. karių iš 24 valstybių.

Šiose įspūdingo masto pratybose tikrinamas sąjungininkių gebėjimas bendrai reaguoti į karinę, cheminę ir kibernetinę grėsmes.

Edgaro būrys dirbo kartu su Lenkijos kariais. Lietuvius maloniai nustebino lenkų ypač draugiškas nusiteikimas ir visapusiška pagalba.

Visai neseniai, spalio mėnesį, Edgaras su kolegomis dešimt dienų dalyvavo sprogmenų neutralizavimo padalinių pratybose „Detonator-2016“ Latvijoje. Ten buvo suvažiavę devynių šalių atstovai.

Cekuleje, nuo 1920 m. sprogmenimis ypač gausiai užterštoje vietovėje, vyko realūs planinio išminavimo darbai. Rastą amuniciją kariai turėjo identifikuoti ir sunaikinti. Aviacijos bazėje įsikūrę išminuotojai keitėsi informacija, dalijosi patirtimi, stebėjo ir domėjosi, kaip dirba kitų šalių kariškiai. Į šią vietovę lietuviai vyksta jau trečius metus, tačiau sprogmenų vis dar randama gausiai.

Tarptautinėse pratybose įgyta patirtis, anot E. Kursevičiaus, – ir labai įdomi, ir naudinga.

– Įdomu sužinoti, kaip dirba kolegos kitose šalyse. Pavyzdžiui, mes per metus gauname apie 1000 iškvietimų, o belgai – apie 4500. Toje šalyje yra daug cheminės amunicijos (jos pas mus kur kas mažiau), tad buvo įdomu apie tai sužinoti plačiau, – pasakojo išminuotojas.


Padėti gyventi saugiai


Dabar Edgaras pripažįsta, kad beveik prieš dešimtmetį gavęs pasiūlymą tapti išminuotoju natūraliai gal ir... krūptelėjo. Ir namiškiai tokiam žingsniui nelabai norėjo pritarti.

– Juk pats žodis „išminuotojas“ šį tą sako. Visi esame girdėję apie sprogmenis, matę filmų su įspūdingais efektais, tad žinome, ką tai reiškia. Bet dabar manau, kad mano darbas – pats geriausias pasaulyje, ir žinau, kad nenorėčiau dirbti nieko kito. Jei atsikėlęs kas rytą noriu eiti į darbą ir esu puikiai nusiteikęs, vadinasi – viskas gerai. Kuopoje turime šaunų ir draugišką kolektyvą, daug mokomės, specializuojamės, keliaujame, tad rutinos mažai. Be to, visada smagu, kai gali padaryti gerą darbą, kai padedi žmonėms išvengti pavojaus ir gyventi saugiai – o mes tai darome nuolatos, – šypsojosi kariškis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas