|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Vairuotojai, kurie laukia pirmojo sniego ar didesnio šaltuko, kad galėtų pasikeisti vasarines padangas, smarkiai rizikuoja ir nepakankamai įvertina rudeninio lietaus sukeliamą grėsmę.
Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.
Rudens viduryje, kai oro sąlygos itin permainingos, daugiau žalos padaro ir chaoso kelyje sukelia ne staigūs temperatūros svyravimai, bet paprasčiausias lietus.
Vairuotojai, kurie laukia pirmojo sniego ar didesnio šaltuko, kad galėtų pasikeisti vasarines padangas, smarkiai rizikuoja ir nepakankamai įvertina rudeninio lietaus sukeliamą grėsmę.
Pereinamuoju laikotarpiu– spalio–lapkričio sandūroje – Lietuvos keliuose keičiasi avaringumas. Jeigu darbo dieną yra bent menkiausi krituliai, o temperatūra krenta žemiau 2°C – avaringumas šokteli 50 proc. Jei pirmasis šaltukas vairuotojus užklumpa savaitgalį, didelio avaringumo augimo nebūna, nes žmonės arba nejaučia būtinybės kažkur važiuoti, arba keliones pradeda įdienojus, geriau įvertinę vairavimo sąlygas.
Keičiantis oro sąlygoms, proporcingai didesnės įtakos avaringumui vis dėlto turi ne temperatūros pokyčiai, bet krituliai. Jei temperatūra krenta žemiau 0 laipsnių, bet nėra kritulių, tuomet avaringumo rodikliai beveik nepasikeičia.
Ekspertų teigimu, pati rizikingiausia kombinacija – krituliai ir temperatūros kritimas. Tokiomis sąlygomis išauga ne tik avaringumas, bet ir fiksuojamos didžiausios vidutinės žalos, viršijančios 700 eurų. Paprastai pirmasis sniegas padidina vairuotojų budrumą, tačiau rudeninio lietaus keliamas pavojus dažniausiai deramai nėra įvertinamas. Jeigu temperatūra krenta žemiau nulio ir prasideda šlapdriba - iškyla ir plikledžio pavojus, ypač ant tiltų ir viadukų. Keičiantis oro sąlygoms, proporcingai didesnės įtakos avaringumui vis dėlto turi ne temperatūros pokyčiai, bet krituliai.
Sniegas vairuotojams yra labai akivaizdus signalas, kad privalu vairuoti atsargiau, lėčiau, laikantis didesnio saugaus atstumo. Tai ypač juntama mieste, kai eismas pastebimai sulėtėja. Į lietų vairuotojai rimtai nežiūri, jo tinkamai neįvertina. Lietus jiems tas pats lietus ir jei yra +10°C, ir jei 0°C laipsnių, tačiau esant žemesnei temperatūrai kelias jau gali tapti slidus. Vairavimo sąlygų skirtumas dėl temperatūros tampa milžiniškas, todėl tokiu metų laiku būtent lyjant įvyksta daugiausiai eismo įvykių.
Pasak eksperto, situaciją sunkina dar ir tai, kad privalomas transporto priemonių padangų keitimas dažniausiai siejamas būtent su pirmuoju sniegu. Kai kurie vairuotojai netgi laukia pirmųjų žiemos ženklų ir tik tuomet skuba pasikeisti padangas.
Taigi, žieminės padangos gelbsti ne tik iškritus pirmajam sniegui, bet ir ant šlapios kelios dangos. Reikia žinoti, kad žieminės padangos skirtos ne vien sniegui, jos gelbėja ir ant šlapios kelio dangos, ir jei kelias užklotas rudeniniais lapais. Ant prikritusių lapų su vasarinėmis padangomis gali čiuožti kaip ant ledo, o štai žieminės padangos tokioje situacijoje - išgelbsti.
Tiems, kurie baiminasi, kad anksčiau pasikeitus padangas, jos greičiau susidėvės, specialistai pataria daugiau dėmesio skirti tinkamam padangų eksploatavimui, kuris turi didžiausios neigiamos įtakos nusidėvėjimui. Dažniausiai pasitaikanti klaida – netinkamas padangų slėgis.
Rudens viduryje, kai oro sąlygos itin permainingos, daugiau žalos padaro ir chaoso kelyje sukelia ne staigūs temperatūros svyravimai, bet paprasčiausias lietus. |
Vairuotojai, kurie laukia pirmojo sniego ar didesnio šaltuko, kad galėtų pasikeisti vasarines padangas, smarkiai rizikuoja ir nepakankamai įvertina rudeninio lietaus sukeliamą grėsmę.
Pereinamuoju laikotarpiu– spalio–lapkričio sandūroje – Lietuvos keliuose keičiasi avaringumas. Jeigu darbo dieną yra bent menkiausi krituliai, o temperatūra krenta žemiau 2°C – avaringumas šokteli 50 proc. Jei pirmasis šaltukas vairuotojus užklumpa savaitgalį, didelio avaringumo augimo nebūna, nes žmonės arba nejaučia būtinybės kažkur važiuoti, arba keliones pradeda įdienojus, geriau įvertinę vairavimo sąlygas.
Keičiantis oro sąlygoms, proporcingai didesnės įtakos avaringumui vis dėlto turi ne temperatūros pokyčiai, bet krituliai. Jei temperatūra krenta žemiau 0 laipsnių, bet nėra kritulių, tuomet avaringumo rodikliai beveik nepasikeičia.
Ekspertų teigimu, pati rizikingiausia kombinacija – krituliai ir temperatūros kritimas. Tokiomis sąlygomis išauga ne tik avaringumas, bet ir fiksuojamos didžiausios vidutinės žalos, viršijančios 700 eurų. Paprastai pirmasis sniegas padidina vairuotojų budrumą, tačiau rudeninio lietaus keliamas pavojus dažniausiai deramai nėra įvertinamas. Jeigu temperatūra krenta žemiau nulio ir prasideda šlapdriba - iškyla ir plikledžio pavojus, ypač ant tiltų ir viadukų.
Keičiantis oro sąlygoms, proporcingai didesnės įtakos avaringumui vis dėlto turi ne temperatūros pokyčiai, bet krituliai.
Sniegas vairuotojams yra labai akivaizdus signalas, kad privalu vairuoti atsargiau, lėčiau, laikantis didesnio saugaus atstumo. Tai ypač juntama mieste, kai eismas pastebimai sulėtėja. Į lietų vairuotojai rimtai nežiūri, jo tinkamai neįvertina. Lietus jiems tas pats lietus ir jei yra +10°C, ir jei 0°C laipsnių, tačiau esant žemesnei temperatūrai kelias jau gali tapti slidus. Vairavimo sąlygų skirtumas dėl temperatūros tampa milžiniškas, todėl tokiu metų laiku būtent lyjant įvyksta daugiausiai eismo įvykių.
Pasak eksperto, situaciją sunkina dar ir tai, kad privalomas transporto priemonių padangų keitimas dažniausiai siejamas būtent su pirmuoju sniegu. Kai kurie vairuotojai netgi laukia pirmųjų žiemos ženklų ir tik tuomet skuba pasikeisti padangas.
Taigi, žieminės padangos gelbsti ne tik iškritus pirmajam sniegui, bet ir ant šlapios kelios dangos. Reikia žinoti, kad žieminės padangos skirtos ne vien sniegui, jos gelbėja ir ant šlapios kelio dangos, ir jei kelias užklotas rudeniniais lapais. Ant prikritusių lapų su vasarinėmis padangomis gali čiuožti kaip ant ledo, o štai žieminės padangos tokioje situacijoje - išgelbsti.
Tiems, kurie baiminasi, kad anksčiau pasikeitus padangas, jos greičiau susidėvės, specialistai pataria daugiau dėmesio skirti tinkamam padangų eksploatavimui, kuris turi didžiausios neigiamos įtakos nusidėvėjimui. Dažniausiai pasitaikanti klaida – netinkamas padangų slėgis.
Publikuota: 2016-11-09 10:57:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|