„Santaka“ / Suvalkietiški pietūs... Meksikoje / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Savanoriavimas Gedminą Šumakarytę buvo nuvedęs ir į Braziliją.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Suvalkietiški pietūs... Meksikoje

Lana POVILAIKIENĖ

Ar jus erzina posakis, kad lietuvių pilna visur? Manęs – ne. Priešingai – malonu. Dar maloniau, kad pačiuose įvairiausiuose pasaulio kraštuose gali sutikti ne šiaip lietuvį, o savo kraštietį. Įsivaizduokite, kad keliaudami po Meksikos platybes staiga išgirstate: „Na, ką Vilkaviškis?“ Ech, kaip pakutena širdį. Taip jus iš tikrųjų gali pasveikinti Meksikoje šiuo metu gyvenanti vilkaviškietė Gedmina Šumakarytė.



Laikas pinigams užsidirbti



Sveiko humoro nestokojanti ir tiesiai šviesiai savo mintis rėžianti pašnekovė pasakojimą, kokiais keliais ir kokių vėjų genama nuskriejo taip toli nuo gimtųjų krantų, pradeda nuo abitūros egzaminų Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Pasak jaunos merginos, dvylika metų kentėtas spaudimas ją atbaidė nuo studijų. Jautė, kad privalo padaryti pertrauką, atrasti save ir suprasti, ko nori iš gyvenimo. Svajojo keliauti, bet realiai suvokė savo galimybes. Manė, jog tuo metu renkasi lengviausią kelią – išvykti į Angliją, kad rankos uždirbtų pinigų, o galvoje susidėliotų ateities prioritetai.

Išgyventi svetimoje šalyje padėjo naivumas ir gebėjimas prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Pirmus dvejus metus net neklausė savęs, ar jaučiasi laiminga, ar daro tai, ką nori, ar patinka taip gyventi. Tas laikas buvo skirtas pinigams užsidirbti. Gedmina juokiasi, jog ir rankos, ir galva dirbo arba labai lėtai, arba turėjo daug darbo, nes iki sprendimo pagaliau pradėti studijas turėjo praeiti treji metai.

Atsisveikinusi su Notingemu, mergina išvyko į Kolčesterio universitetą. „Nors jau buvau subrendusi studijoms, bet visai nenutuokiau, kokia mokslo sritis mane traukia. Akis užkliuvo už Lotynų Amerikos studijų programos Esekso universitete, o vidinis balsas tai minčiai entuziastingai pritarė. Visada norėjau aplankyti Lotynų Ameriką, pažinti kultūrą, pamatyti gamtą. Kursas, kurį radau, turėjo vienus privalomus metus bet kokioje Lotynų Amerikos šalyje. Suvokiau, kad tai puiki galimybė išpildyti savo norą. Išeitų, jog stojau į universitetą ne dėl specialybės, o tiesiog kad daryčiau tai, kas man įdomu“, – šypsojosi pašnekovė. Atėjus laikui rinktis šalį, į kurią vyks, Gedmina nusprendė pamatyti Meksiką. Ją viliojo šios šalies kultūros išskirtinumas, visai kitokia gamta, juo labiau kad buvo girdėjusi teigiamų atsiliepimų iš ten jau studijavusių žmonių.







Meksika merginos akimis



Prisiminusi pradžią, mergina atsidūsta, nes dažniausiai atvykėliams lengva nebūna: teko labai labai daug mokytis, krūvis didelis, dėstoma ispanų kalba, kurią lietuvė mokėjo, bet akademinėms studijoms to nepakako. „Kol įsivažiavau, kasdienybė buvo gana liūdna ir nuobodi. Visą laiką skyriau studijoms“, – pasakojo pašnekovė. Vėliau studentė išmoko rasti laiko ir kitiems užsiėmimas, kurių svetinga Meksika tikrai nešykšti. Išsiplėtė draugų ratas, atsirado laiko ir galimybių pakeliauti po apylinkes, pažinti vietinę kultūrą, grožėtis tenykšte gamta.

Dar Anglijoje susižavėjusi kopinėjimu, ir čia energinga mergina įstojo į bendraminčių klubą. Vakarėliai su bičiuliais, linksmybės paplūdimiuose arba cenotes (požeminiai ežerai), savanoriavimas gyvūnų prieglaudoje – toli gražu tai ne viskas, kuo Gedmina užpildė savo dienas.

„Meksika – pilna skirtumų. Šalies istorija nepaprastai sudėtinga. Itin ryškūs skirtingų kultūrų susidūrimai. Akivaizdus kultūrinis majų palikimas. Kitose Meksikos dalyse apstu actekų, zapotekų kultūros likučių. Tačiau ir ispanai paliko savo pėdsaką, ir net amerikietiškoji kokakola tampa vietinių kasdienybe. Daug neteisybės: indėnų tapatybė neigiama, žmonės gėdijasi savo kilmės, vardo ir kalbos, skurdas akivaizdus, mokslo stoka kelia graudulį“, – pliusus ir minusus vardijo pašnekovė.

Begalinė žala nuostabiai Meksikos gamtai yra kalnai šiukšlių. Tenykščiai plastikines pakuotes, vienkartinius indus ir kitokį šlamštą tiesiog meta ten, kur stovi. Paplūdimiai, gatvės, net pasakiškos cenotes nuklota sunkiai suvokiamais kiekiais šiukšlių.
Ką turiu suvalkietiško? Oi oi! Ir daug, ir mažai: jei bus galimybė skaniai pavalgyti, tai aš ja tikrai pasinaudosiu. O jei dar už dyką...


„Šiaip gamta labai graži, žmonės patys nuoširdžiausi ir draugiškiausi, kokius esu sutikusi. Maistas įdomus, skanus, papročiai, įpročiai, gyvenimo suvokimas ir vertybės labai skiriasi nuo vakarietiško pasaulio. Nuostabi šalis“, – Meksika žavėjosi Gedmina.







Laisvalaikis – kalnams ir urvams



Gedmina ypač mėgsta gamtą, jai priimtinas kuo paprastesnis gyvenimas, todėl smagiausia laiką leisti ir kokia nors veikla užsiimti gamtoje. Mergina neįsivaizduoja laisvalaikio be stovyklavimo, kopimo į kalnus, ypač jei tai galima suderinti su nakvynėmis urvuose. Bet nenustumiami į šoną ir ramesni dalykai: knygų skaitymas, maisto gaminimas, gurmaniškos klajonės po vietines užeigas, turgų. „Meksikoje buvo laikas, kai kas savaitę su draugais eidavome šokti salsos. Man patinka laiką leisti su gyvūnais arba užsiimti sodo darbais. Brazilijoje savanoriavau Atlanto miškuose, prižiūrėjau argentiniečių sodą, sodinau ir puoselėjau pačius įvairiausius augalus. Jei yra galimybė išmėginti ką nors naujo, aš ta proga visada pasinaudoju“, – pasakojo pašnekovė.

Gedmina atvirauja, kad iš prigimties ji esanti vienišė, nemėgsta taikytis prie kitų, nenori, jog kažkam reikėtų taikytis prie jos. Vilkaviškietė pripažįsta, kad savaitė kita vienatvės jos visai nebaugina, tačiau džiaugiasi, kai jos kelyje savaime atsiranda tinkami žmonės, užšnekina, padeda. Mergina tai vadina visatos dovana jai. O jeigu jau labai prireikia pažinties, ji drąsiai pasinaudoja keliautojams puikiai žinomo CouchSurfing tinklo (keliautojų kalba – tai nuotykiai, iššūkiai, draugais tampantys svetimi žmonės ir tikrasis kitų šalių gyvenimas iš vidaus) paieška.







Suvalkietiškumo dar liko



Ilgai galvojusi, mergina atsidūsta, kad lietuviai nuo kitataučių labai skiriasi. Ji pastebėjo, jog mūsų tautiečiams būdingas negatyvus požiūris, nevisavertiškumo kompleksas, iškreiptas poreikis būti geresniam nei kiti (tai yra turėti daugiau). „Tarsi instinktyviai ieško blogybių, o jų radę – bamba, skundžiasi. Tiesa, jei neranda, tada bamba ir skundžiasi dėl to“, – lengvai pašiepia tėvynainius Gedmina ir sako, kad galėtų knygą apie tai parašyti, nes kelionėse šitie „lietuvių pipiriukai“ gerai „išragauti“. Vis dėlto, anot Gedminos, džiugu, kad jaunoji lietuvaičių karta pastebimai keičiasi, kad mažiau to istorinio negatyvaus palikimo su savimi po pasaulį vežiojasi.

„Ką turiu suvalkietiško? Oi oi! Ir daug, ir mažai: jei bus galimybė skaniai pavalgyti, tai aš ja tikrai pasinaudosiu. O jei dar už dyką...“ – pokalbį baigdama kvatoja šaunioji pašnekovė. Ir ne toks jau mažas tas pasaulis, nes dabar mielai pavaišinčiau ją cepelinais, jei tik Meksika būtų arčiau.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas