|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-09-06 17:50
Arūnas Karvelis sakė pats parašysiantis pareiškimą policijai, kad giminaitė grasino su juo susidoroti.Autorės nuotr.
Dar praeitų metų vasarį ji išsiuntė raštą į Vilkaviškio policijos komisariatą, prašyda- ma imtis priemonių dėl jos sūnėno Arūno Karvelio elgesio. Mat prie pat jos tėvų (jo senelių) sodybos gyvenantis giminaitis griauna pastatus, pjauna didžiules, vaikystę menančias liepas – naikina viską, kas dar liko po gaisro tėviškėje. Nuostolius paveldėtoja įvertino 10 tūkstančių litų. Po geros savaitės tuo metu dar Druskininkuose gyvenusi moteris gavo atsakymą, kad turtinių nesutarimų su Arūnu Karveliu policija spręsti neįgaliota, nes tokio pobūdžio prašymus nagrinėja teismas. Prašymas jai grąžintas. D.Bočkienė šią liepą kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrą, bet atsakymo dar negavo. Kaip pasakojo Gižų seniūnijos darbuotojai, vietinis gyventojas A.Karvelis niekada nepasižymėjo įžūliu elgesiu, į muštynes nelindo, o kad niokotų kieno turtą – išvis negirdėję. Nuo pat vaikystės jis užaugo pas savo senelius – Joną ir Albiną Karvelius, čia buvo jo namai. Kad Arūnas yra stiklelio mėgėjas ir garsiakalbis rėksnys, tai niekam ne paslaptis. Viską, ką uždirba padėdamas kam nors ūkyje ar prie buities darbų, jis „prapila“, bet tai tik jo nelaimė... Gižų seniūnas Romas Kučiauskas sakė, kad tokių žmonių reikia tik pagailėti. Po paties sukelto gaisro senelių namuose (A.Karvelis pasakojo, kad rūkė lovoje girtas ir užmigo) jis neteko stogo virš galvos. Tad prie pat savo gimtųjų namų ribos išsinuomojęs žemės, susirentė palaikę lūšną ir joje gyvena. Čia nėra nei elektros, nei jokių patogumų. Krosnį vėjo perpučiamo būsto gyventojas „susilipdė“ pats, prieš tai nekūrenamame būste pralei- dęs žvarbią žiemą. Arūno rankomis pastatytas namelis iš tiesų jokia prabanga nedvelkia. Atskubėjęs iš kaimyno, kuriam padėjo pjauti malkas, vyriškis rodė savo skurdžią buitį – suklypusias lovas, persikreipusias spinteles, skudurais seniai virtusią patalynę. Pasak jo, viską parsitempęs iš šiukšlyno, kai ką rado gaisravietėje. Mostelėjęs ranka į malkinę, pastatytą iš apdegusių rąstgalių, Arūnas sakė, kad juos tetos (mamos seserys) leido jam pasiimti. Apie savo giminaitės Dalios Bočkienės pareiškimą policijai jis sakė nieko negirdėjęs, niekas su juo pakalbėti nebuvo atvykę. Paklaustas, kodėl niokoja tetai priklausantį turtą, Arūnas iškart supyko. Pasak jo, į sodybos teritoriją dabar jis net neinantis, nes giminaitė grasino uždrausianti naudotis šuliniu. – Tegul pasiunta su visais savo turtais, – piktai šaukė A.Karvelis. – Dar šakas prašo apgenėti. Kas aš jai, tarnas? Tegul pati prisižiūri, kas man darbo. Jokių liepų aš nepjoviau, visos stovi, kiek buvo. Tegul pasipasakoja, kaip ji grasino. Kai aš parašysiu pareiškimą, tada žinos. O jūs nekreipkit dėmesio į visokius jos paistalus... Neseniai į Marijampolę gyventi persikėlusi Dalia Bočkienė sakė jau neišmananti, ką daryti. Po tėvų mirties iš kitų seserų išpirkusi paveldėtas dalis, D.Bočkienė tapo teisėta gimtosios sodybos savininke. Moteris sakė nepykusi, kai, dar mamytei gyvai esant, A.Karvelis sudegino namą iki pamatų. Ji kaip tik vargšo gailėjusi, veždavusi jam rūbų. Prašiusi, kad sode prižiūrėtų medžius, nupjautų žolę. Moteris buvo linkusi už darbą geriau sumokėti savam, negu samdyti svetimą žmogų. Bet neapsakomo pykčio pilnas giminaitis jos gerumu naudotis net nesiruošė. Marijampolietė teigė bijanti užsukti į sodybą, nes kaskart sūnėnas jai grasina susidoroti. Vieną kartą, būdamas neblaivus, net žengė artyn, ketindamas ją sumušti. Tada išsigando tik kartu su Dalia atvažiavusio jos draugo. Moteris baiminosi, kad, pradėjus atstatinėti sodybą, Arūnas jos nepadegtų. Pasak Dalios, girtas jis ne kartą išrėkęs, jog ir senelių namus padegė, kad netektų joms. Apie tai neva byloja išlikę sveikutėliai kai kurie baldai iš iki pamatų sudegusio namo. Jie dabar stovi Arūno lūšnelėje. Anot ponios Dalios, visus ūkio padargus, kitus likusius daiktus sūnėnas seniai „perleido per gerklę“. Dabar jau ėmėsi to, kas liko, – senų, storų medžių sode. Tam reikalui net benzino pjūklą nusipirko (jis stovi lūšnos priemenėje). Moteris nesupranta, kodėl niekas negali jai padėti. Svetimas žmogus, tegul ir giminaitis, karaliauja sodyboje kaip išmano ir niekas nenori jo nubausti... Goda PAUKŠTYTĖ Publikuota: 2006-09-06 17:50:35 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|