|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-11-04 16:15
|
|
|
Vilkaviškio rajone Kęstutis Smirnovas žada lankytis dažnai.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Dangyra APANAVIČIENĖ
Rinkimus mūsų rajone laimėjusiam Kęstučiui Smirnovui ketvirtadienį kartu su kitais parlamentarais buvo įteiktas Seimo nario pažymėjimas. Netrukus jis pradės naują savo politinės karjeros etapą, bet prieš tai – pokalbis apie praėjusius rinkimus, būsimą darbą Seime ir Vilkaviškio apygardoje.
– Kodėl nusprendėte tapti Seimo nariu?
– Pirmiausia noriu žmonėms paaiškinti, kad politikoje aš nesu naujokas, kaip buvo teigiama per rinkimų agitaciją. Trečią kadenciją Šakių rajono žmonės mane yra išrinkę į Savivaldybės tarybą, beje, trečią kartą kandidatavau ir į Seimą. Taigi gerai esu pasimokęs iš savo rinkimų kovų klaidų ir stengiausi jų nekartoti.
Prieš priimdamas sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose viską gerai apmąsčiau ir pasvėriau. Rinkimų kovoje dalyvavau sąžiningai: vykau į susitikimus su žmonėmis, aktyviai lankiau kolektyvus, rašiau straipsnius į spaudą. Tai dariau tikrai ne dėl pliusiuko. Aš kitaip nemoku, juk jeigu nekovosi rimtai, tai gausi traumą, būsi sužalotas. Tai arba eini į kovą, arba ne. O jau jeigu pasiryžai, tai kovok iki galo.
– Kodėl balotiravotės Vilkaviškio rajone, o ne gimtuosiuose Šakiuose?
– Todėl, kad mūsų rajono vienmandatėje apygardoje jau praeitų metų gruodį susirinkime buvo iškelta Rimanto Valiuko, Žemės ūkio rūmų atstovo, ilgamečio mero patarėjo, kandidatūra. Aš buvau įrašytas į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Bet kai Vilkaviškyje neatsirado savo kandidato, pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskambino man ir pakvietė balotiruotis. Aš sutikau.
– O kaip Jus sutiko Vilkaviškio rajono žmonės?
– Įvairiai. Kai kurios mano lankymosi dienos Vilkaviškyje buvo labai geros, o kai kada gaudavau ir į kailį, tekdavo išklausyti piktų ir nepelnytų priekaištų. Tačiau sutikau ir labai daug palaikančių, geranoriškai nusiteikusių žmonių, ir tai man davė stiprybės eiti toliau.
Jaučiau, kad žmonės nusivylę, nusistatę prieš rinkimus, prieš valdžią ir netikintys, kad galima ką nors pakeisti. Per rinkimų kampaniją neagitavome balsuoti už mane, o tik kvietėme žmones ateiti į rinkimus ir pasirinkti tinkamiausią kandidatą.
– Turbūt jaučiatės itin pakiliai, rinkimų kovoje ant menčių paguldęs patį premjerą?
– Neslėpsiu, man tai suteikė pasitikėjimo savimi. Kai sužinojau, kad teks kautis su pačiu „kiečiausiu“, iškart prisiminiau vieną situaciją iš savo sportinio gyvenimo.
2006 m. pasaulio čempionas Akira Maeda pakvietė mane į pasaulio bušido čempionatą Japonijoje ir pasakė, kad reikės kovoti su jų stipriausiu sportininku, bušido legenda Kazushi Sakuraba, kuris yra „sulaužęs“ ne vieną rimtą sportininką. Supratau, kad kova bus nelygiavertė ir laimėti neturėsiu jokių šansų. Pradėjau intensyviai treniruotis ir, kai jau reikėjo važiuoti į Japoniją,
galvojau, kad galiu ir laimėti. Taip ir atsitiko – iš Japonijos grįžau su pergale.
Šiems rinkimams taip pat iškart pradėjau ruoštis labai rimtai, atsakingai ir kuo daugiau dirbau, tuo didesnį pasitikėjimą įgijau. Mūsų komandos siekiamybė buvo išeiti į antrąjį rinkimų turą, ir kai tai įvyko, laikėme, kad pergalė pasiekta. Na, o toliau prasidėjo asmenybių kova. Aš, kaip naujokas, tikrai neturėjau ko prarasti, Algirdui buvo dvigubai sunkiau. Daug kartų buvęs čempionu aš puikiai žinau, kaip sunku juo išlikti. Tam, kuris ateina laimėti, bet pralaimi – tai natūralu, visi supranta ir pateisina: prieš čempioną pralaimėjo. O kai čempionas pralaimi, visiems būna didelis netikėtumas. Tokiose situacijose esu buvęs ne vieną kartą ir puikiai žinau tą jausmą.
– Ar iškart po rinkimų Jums teko pabendrauti su Algirdu Butkevičiumi?
– Taip. Jis paskambino ir pasveikino mane su laimėjimu.
– Jūs teigiate, kad vilkaviškiečiams pasisekė, nes dabar rajonas turės du Seimo narius. Betgi A. Butkevičius išrinktas pagal partijos sąrašą ir savo apygardos jis nebeturi, jo apygarda – visa Lietuva.
– Premjeras visą laiką deklaravo, kad Vilkaviškis – jo kraštas. Čia iš tiesų yra didžiulis jo įdirbis. Aš norėčiau, kad bendrautume ir kartu dirbtume Vilkaviškio žmonėms, o koks bus jo pasirinkimas, pamatysime. Manau, turi praeiti šiek tiek laiko, viskas aprims, matysime, kaip susidėlios koalicija ir kaip viskas vyks. Bet aš esu įsitikinęs, kad dviese Vilkaviškio kraštui galime padėti dvigubai daugiau.
– Kaip įsivaizduojate savo darbą Vilkaviškio rajone?
– Planuoju rajone lankytis kartą, du kartus per mėnesį. Be to, Vilkaviškyje dirbs mano padėjėjas, kuris nuolatos priiminės žmones, pagal galimybes stengsis jiems padėti. Taip pat bus paskelbtos dienos, kada važiuosiu į seniūnijas ir vietoje susitiksiu su savo rinkėjais.
Artimiausiu metu planuoju susitikti su rajono Savivaldybės vadovais, pasikalbėti, išgirsti jų nuomonę apie svarbiausius strateginius objektus, kuriuos norėtų sutvarkyti. Tikiuosi, kad Savivaldybė geranoriškai skirs kabinetą, kuriame galėčiau priiminėti žmones. Rinkimai baigėsi, reikia pradėti dirbti.
– Kokioje srityje būdamas Seimo nariu bandysite save realizuoti?
– Manau, kad dirbsiu pagal savo išsilavinimą – Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, taip pat dalyvausiu Jaunimo ir sporto reikalų komisijos veikloje. Šia sritimi seniai domiuosi, jau esu numatęs, ką reikėtų daryti, keisti.
– Ar tiesa, kad esate pakeitęs keletą partijų?
– Nuo 2002 m. priklausiau liberalams. Kai Liberalų ir centro sąjungos, o taip pat ir skyriaus Šakiuose nebeliko, 2014 m. prisijungiau prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
– Turite puikų sporto klubą „Audra“. Kas juo rūpinsis, kai išvyksite į Vilnių?
– Klubą kūriau nuo nulio, į jį įdėjau daug darbo ir širdies. Smagu, kad jį pamėgę daug Šakių rajono žmonių. Pirmame aukšte įrengta treniruoklių salė, kur sportuoja suaugusieji ir jaunimas, antrame – imtynių salė, čia treniruojasi įvairių kovos menų atstovai, o trečiame – mano šeimos butas.
Klubą ramia sąžine patikėsiu administracijos direktorei, kuri čia dirba 17 metų ir puikiai tvarkosi.
– Prieš rinkimus aktyviai deklaravote šeimos vertybes. Iš tiesų turite kuo didžiuotis – penkiais vaikais. Tačiau televizijos eteryje nuskambėjo replika, kad jų susilaukėte su trimis moterimis. Ar tiesa?
– Esu vedęs du kartus, tačiau penkių vaikų susilaukiau su trimis moterimis. Vyriausia dukra jau ištekėjusi, greitai būsiu senelis, kita – studentė, o dvi dukrelės ir sūnus – dar mažamečiai. Žmona Gintarė dabar laikinai nedirba, augina vaikus.
– Ar planuojate su savo gausia šeima persikelti gyventi į Vilnių?
– Svarstome tokią galimybę. Aš noriu matyti, kaip auga mano vaikai.
– Ar turite kokių sąsajų, giminystės ryšių su Vilkaviškio rajonu?
– Labai daug. Tai mano prosenelių žemė. Iš Vilkaviškio rajono yra kilusi prosenelė ir dabar čia gyvena daug giminaičių, kurie, beje, man daug padėjo ir per rinkimus.
– Jūsų pavardė nėra lietuviškos kilmės. Ar turite slaviškų šaknų?
– Mano tėvelis, beje, jau miręs, buvo iš vaikų namų. Ten jam ir suteikė tokią pavardę. Vėliau jį įsivaikino viena šeima iš Šakių rajono. Ieškodamas savo šaknų tėtis buvo pasiekęs net Maskvą, bet paieškos buvo nesėkmingos. Taigi nežinau tikrųjų savo šaknų.
DOSJĖ
Kęstutis Smirnovas šiemet, balandžio 8 d., atšventė 40 metų jubiliejų.
Savo sportiniais pasiekimais garsina Šakių kraštą, yra daugkartinis Lietuvos ir pasaulio čempionas.
Jo pomėgiai – sportas ir kelionės.
Žmona Gintarė yra Kauno lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorės pavaduotoja ugdymui.
Prezidentas Valdas Adamkus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu yra apdovanojęs 9 vaikus užauginusią ir dorais žmonėmis išauklėjusią Kęstučio mamą Teresę Smirnovienę. Visi vaikai yra baigę aukštąjį mokslą. Kęstutis – jauniausias šeimoje.
Rinkimus mūsų rajone laimėjusiam Kęstučiui Smirnovui ketvirtadienį kartu su kitais parlamentarais buvo įteiktas Seimo nario pažymėjimas. Netrukus jis pradės naują savo politinės karjeros etapą, bet prieš tai – pokalbis apie praėjusius rinkimus, būsimą darbą Seime ir Vilkaviškio apygardoje. |
– Kodėl nusprendėte tapti Seimo nariu?
– Pirmiausia noriu žmonėms paaiškinti, kad politikoje aš nesu naujokas, kaip buvo teigiama per rinkimų agitaciją. Trečią kadenciją Šakių rajono žmonės mane yra išrinkę į Savivaldybės tarybą, beje, trečią kartą kandidatavau ir į Seimą. Taigi gerai esu pasimokęs iš savo rinkimų kovų klaidų ir stengiausi jų nekartoti.
Prieš priimdamas sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose viską gerai apmąsčiau ir pasvėriau. Rinkimų kovoje dalyvavau sąžiningai: vykau į susitikimus su žmonėmis, aktyviai lankiau kolektyvus, rašiau straipsnius į spaudą. Tai dariau tikrai ne dėl pliusiuko. Aš kitaip nemoku, juk jeigu nekovosi rimtai, tai gausi traumą, būsi sužalotas. Tai arba eini į kovą, arba ne. O jau jeigu pasiryžai, tai kovok iki galo.
– Kodėl balotiravotės Vilkaviškio rajone, o ne gimtuosiuose Šakiuose?
– Todėl, kad mūsų rajono vienmandatėje apygardoje jau praeitų metų gruodį susirinkime buvo iškelta Rimanto Valiuko, Žemės ūkio rūmų atstovo, ilgamečio mero patarėjo, kandidatūra. Aš buvau įrašytas į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Bet kai Vilkaviškyje neatsirado savo kandidato, pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskambino man ir pakvietė balotiruotis. Aš sutikau.
– O kaip Jus sutiko Vilkaviškio rajono žmonės?
– Įvairiai. Kai kurios mano lankymosi dienos Vilkaviškyje buvo labai geros, o kai kada gaudavau ir į kailį, tekdavo išklausyti piktų ir nepelnytų priekaištų. Tačiau sutikau ir labai daug palaikančių, geranoriškai nusiteikusių žmonių, ir tai man davė stiprybės eiti toliau.
Jaučiau, kad žmonės nusivylę, nusistatę prieš rinkimus, prieš valdžią ir netikintys, kad galima ką nors pakeisti. Per rinkimų kampaniją neagitavome balsuoti už mane, o tik kvietėme žmones ateiti į rinkimus ir pasirinkti tinkamiausią kandidatą.
– Turbūt jaučiatės itin pakiliai, rinkimų kovoje ant menčių paguldęs patį premjerą?
– Neslėpsiu, man tai suteikė pasitikėjimo savimi. Kai sužinojau, kad teks kautis su pačiu „kiečiausiu“, iškart prisiminiau vieną situaciją iš savo sportinio gyvenimo.
2006 m. pasaulio čempionas Akira Maeda pakvietė mane į pasaulio bušido čempionatą Japonijoje ir pasakė, kad reikės kovoti su jų stipriausiu sportininku, bušido legenda Kazushi Sakuraba, kuris yra „sulaužęs“ ne vieną rimtą sportininką. Supratau, kad kova bus nelygiavertė ir laimėti neturėsiu jokių šansų. Pradėjau intensyviai treniruotis ir, kai jau reikėjo važiuoti į Japoniją, galvojau, kad galiu ir laimėti. Taip ir atsitiko – iš Japonijos grįžau su pergale.
Šiems rinkimams taip pat iškart pradėjau ruoštis labai rimtai, atsakingai ir kuo daugiau dirbau, tuo didesnį pasitikėjimą įgijau. Mūsų komandos siekiamybė buvo išeiti į antrąjį rinkimų turą, ir kai tai įvyko, laikėme, kad pergalė pasiekta. Na, o toliau prasidėjo asmenybių kova. Aš, kaip naujokas, tikrai neturėjau ko prarasti, Algirdui buvo dvigubai sunkiau. Daug kartų buvęs čempionu aš puikiai žinau, kaip sunku juo išlikti. Tam, kuris ateina laimėti, bet pralaimi – tai natūralu, visi supranta ir pateisina: prieš čempioną pralaimėjo. O kai čempionas pralaimi, visiems būna didelis netikėtumas. Tokiose situacijose esu buvęs ne vieną kartą ir puikiai žinau tą jausmą.
– Ar iškart po rinkimų Jums teko pabendrauti su Algirdu Butkevičiumi?
– Taip. Jis paskambino ir pasveikino mane su laimėjimu.
– Jūs teigiate, kad vilkaviškiečiams pasisekė, nes dabar rajonas turės du Seimo narius. Betgi A. Butkevičius išrinktas pagal partijos sąrašą ir savo apygardos jis nebeturi, jo apygarda – visa Lietuva.
– Premjeras visą laiką deklaravo, kad Vilkaviškis – jo kraštas. Čia iš tiesų yra didžiulis jo įdirbis. Aš norėčiau, kad bendrautume ir kartu dirbtume Vilkaviškio žmonėms, o koks bus jo pasirinkimas, pamatysime. Manau, turi praeiti šiek tiek laiko, viskas aprims, matysime, kaip susidėlios koalicija ir kaip viskas vyks. Bet aš esu įsitikinęs, kad dviese Vilkaviškio kraštui galime padėti dvigubai daugiau.
– Kaip įsivaizduojate savo darbą Vilkaviškio rajone?
– Planuoju rajone lankytis kartą, du kartus per mėnesį. Be to, Vilkaviškyje dirbs mano padėjėjas, kuris nuolatos priiminės žmones, pagal galimybes stengsis jiems padėti. Taip pat bus paskelbtos dienos, kada važiuosiu į seniūnijas ir vietoje susitiksiu su savo rinkėjais.
Artimiausiu metu planuoju susitikti su rajono Savivaldybės vadovais, pasikalbėti, išgirsti jų nuomonę apie svarbiausius strateginius objektus, kuriuos norėtų sutvarkyti. Tikiuosi, kad Savivaldybė geranoriškai skirs kabinetą, kuriame galėčiau priiminėti žmones. Rinkimai baigėsi, reikia pradėti dirbti.
– Kokioje srityje būdamas Seimo nariu bandysite save realizuoti?
– Manau, kad dirbsiu pagal savo išsilavinimą – Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, taip pat dalyvausiu Jaunimo ir sporto reikalų komisijos veikloje. Šia sritimi seniai domiuosi, jau esu numatęs, ką reikėtų daryti, keisti.
– Ar tiesa, kad esate pakeitęs keletą partijų?
– Nuo 2002 m. priklausiau liberalams. Kai Liberalų ir centro sąjungos, o taip pat ir skyriaus Šakiuose nebeliko, 2014 m. prisijungiau prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
– Turite puikų sporto klubą „Audra“. Kas juo rūpinsis, kai išvyksite į Vilnių?
– Klubą kūriau nuo nulio, į jį įdėjau daug darbo ir širdies. Smagu, kad jį pamėgę daug Šakių rajono žmonių. Pirmame aukšte įrengta treniruoklių salė, kur sportuoja suaugusieji ir jaunimas, antrame – imtynių salė, čia treniruojasi įvairių kovos menų atstovai, o trečiame – mano šeimos butas.
Klubą ramia sąžine patikėsiu administracijos direktorei, kuri čia dirba 17 metų ir puikiai tvarkosi.
– Prieš rinkimus aktyviai deklaravote šeimos vertybes. Iš tiesų turite kuo didžiuotis – penkiais vaikais. Tačiau televizijos eteryje nuskambėjo replika, kad jų susilaukėte su trimis moterimis. Ar tiesa?
– Esu vedęs du kartus, tačiau penkių vaikų susilaukiau su trimis moterimis. Vyriausia dukra jau ištekėjusi, greitai būsiu senelis, kita – studentė, o dvi dukrelės ir sūnus – dar mažamečiai. Žmona Gintarė dabar laikinai nedirba, augina vaikus.
– Ar planuojate su savo gausia šeima persikelti gyventi į Vilnių?
– Svarstome tokią galimybę. Aš noriu matyti, kaip auga mano vaikai.
– Ar turite kokių sąsajų, giminystės ryšių su Vilkaviškio rajonu?
– Labai daug. Tai mano prosenelių žemė. Iš Vilkaviškio rajono yra kilusi prosenelė ir dabar čia gyvena daug giminaičių, kurie, beje, man daug padėjo ir per rinkimus.
– Jūsų pavardė nėra lietuviškos kilmės. Ar turite slaviškų šaknų?
– Mano tėvelis, beje, jau miręs, buvo iš vaikų namų. Ten jam ir suteikė tokią pavardę. Vėliau jį įsivaikino viena šeima iš Šakių rajono. Ieškodamas savo šaknų tėtis buvo pasiekęs net Maskvą, bet paieškos buvo nesėkmingos. Taigi nežinau tikrųjų savo šaknų.
Kęstutis Smirnovas šiemet, balandžio 8 d., atšventė 40 metų jubiliejų.
Savo sportiniais pasiekimais garsina Šakių kraštą, yra daugkartinis Lietuvos ir pasaulio čempionas.
Jo pomėgiai – sportas ir kelionės.
Žmona Gintarė yra Kauno lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorės pavaduotoja ugdymui.
Prezidentas Valdas Adamkus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu yra apdovanojęs 9 vaikus užauginusią ir dorais žmonėmis išauklėjusią Kęstučio mamą Teresę Smirnovienę. Visi vaikai yra baigę aukštąjį mokslą. Kęstutis – jauniausias šeimoje.
Galerija: Kęstutis Smirnovas
Publikuota: 2016-11-04 16:15:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|