„Santaka“ / Demografinė krizė lietuvius paliks tuščiomis kišenėmis / Ekonomika

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekonomika

Dalinkitės:  


Demografinė krizė lietuvius paliks tuščiomis kišenėmis

Nepaisant itin liūdnų demografinių prognozių, lietuviai savo ateičiai taupo bei finansine gerove rūpinasi nepakankamai – pagal šiuos rodiklius nuo kai kurių Vakarų Europos šalių atsiliekame daugiau nei 40 kartų.

Statistinio suomio metinė gyvybės draudimo įmoka yra didesnė net 45 kartus, nors pagal vidutinį atlyginimą „į rankas“ Suomija Lietuvą lenkia gerokai mažiau - 4 kartus.

„Vidutinis lietuvis gyvybės draudimui per metus skiria 81 eurą, tuo tarpu suomis – daugiau nei 3, 6 tūkst. EUR“, - tarptautinio tyrimo „SwissRE“ duomenis, atskleidžiančius didžiulį atotrūkį tarp Lietuvos ir Vakarų Europos gyventojų finansinių prioritetų, pristato Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak A.Bakšinsko, panašios tendencijos matomos žvelgiant ir į kitas šalis: Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ar Švedijos gyventojų atlyginimai yra didesni už Lietuvos gyventojų 5-6 kartus, tuo tarpu vieno gyventojo per metus sumokamos gyvybės draudimo įmokos skiriasi 20-40 kartų.

„Problema ne tame, kad lietuviai neturi pinigų - tokį mūsų rinkos atotrūkį labiausiai lemia mentaliteto skirtumai ir finansinio švietimo spragos“, - vertino LGDĮA prezidentas.

LGDĮA valdybos narys, bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas Mindaugas Jusius kelia klausimą, kada lietuviui gyvybė bus svarbesnė nei automobilis – mat automobilių, būsto ir kito fizinio turto draudimui lietuviai skiria maždaug du kartus daugiau lėšų, nei gyvybės draudimui. Pasaulyje tendencijos yra priešingos.

„Ką tai reiškia: sudaužę automobilį galime būti ramūs, kad remonto išlaidas padengs draudimas, o ištikus rimtai nelaimei, sunkiai susirgę ar netekę darbingumo liekame be jokio finansinio pagrindo. Šie žmonių lūkesčiai krypsta į skylėtą valstybės socialinę sistemą“, - pastebi M.Jusius.
Problema ne tame, kad lietuviai neturi pinigų - tokį mūsų rinkos atotrūkį labiausiai lemia mentaliteto skirtumai ir finansinio švietimo spragos


Asociacijos prognozėmis, Lietuvos gyvybės ir ne gyvybės draudimo rinkos gali susilyginti ne anksčiau kaip 2025 metais – nors tai įvardijama kaip gana ambicingas tikslas, net ir tuo atveju Lietuva pasiektų tik Lenkijos lygį, o atotrūkis su Vakarais išliktų didelis.

Tam, kad Lietuvos žmonių finansinė gerovė didėtų, gyventojų finansinis planavimas dar turi stipriai tobulėti – tuo įsitikinusi LGDĮA valdybos narė, bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė. Pasak vadovės, šiandien ilgalaikiam taupymui lietuviai skiria vos 24 proc. atliekamų lėšų, o didžiąją dalį santaupų - net 76 proc. - laiko įšaldytas indėliuose ir bankų sąskaitose.

„Danijoje, Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje proporcijos visiškai priešingos: indėliuose laikoma vos 22-27 proc. santaupų, o ilgalaikiam taupymui skiriama 73-78 proc. lėšų“, - priduria A.Grabinskė. Pasak jos, vien valstybė negali užtikrinti gyventojų finansinės gerovės nelaimės atveju ar garantuoti orią pensiją, todėl finansų sektorius, valstybė ir žiniasklaida turi dirbti kartu ir nuosekliai skatinti gyventojus rūpintis savo finansine ateitimi.

Apsidrausdamas žmogus pasirūpina savimi nelaimės, negalios, sunkios ligos ar darbingumo praradimo atveju ir tai mažina socialinę naštą valstybei – jei gyventojai šių išmokų negautų, jų lūkesčiai kryptų į skylėtą valstybės socialinę sistemą. Tai reiškia, kad tvarus gyvybės draudimo rinkos augimas yra labai svarbus mūsų valstybei, kuri ateityje, kaip prognozuoja ekspertai, susidurs su didžiuliais demografiniais iššūkiais.

„Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vadovo Tomo Milašiaus teigimu, ES kontekste tebesivystanti Lietuvos gyvybės draudimo rinka toliau augs: „Šiemet rinkos apimtys turėtų būti panašios kaip pernai, kai gyvybės draudimo rinka augo 10 proc. ir pirmą kartą viršijo prieškrizinį lygį“, - vertino T.Milašius.

Kaip būtinas sąlygas finansinės gerovės Lietuvoje augimui gyvybės draudimo rinkos lyderiai įvardija palankią ekonominę situaciją, subalansuotą reguliavimą bei sisteminį valstybės požiūrį, nuosekliai skatinant gyventojus rūpintis savo finansine ateitimi.

„Tad tikimės darniai dirbti su naująja Vyriausybe siekiant bendro tikslo – kad mūsų šalies ir jos gyventojų gerovė augtų“, - teigė LGDĮA prezidentas A.Bakšinskas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas