„Santaka“ / Šiukšlintojai naikina ištisas gyvūnų rūšis / Ekologija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekologija

Dalinkitės:  


Į tvenkinį išmestos šiukšlės šiukšlintojui grįžta bumerangu. Juk valgyti sveikas ir neužnuodytas žuvis geriau?

Autoriaus nuotr.


Šiukšlintojai naikina ištisas gyvūnų rūšis

Adas VILIUŠIS


Kiekvieną dieną savo buityje naudojame begalę daiktų, kurių sudėtyje apstu kenksmingų cheminių medžiagų. Tačiau dėl kai kurių žmonių neatsakingo elgesio šie daiktai arba jų likučiai neretai patenka ne tik į parkus, bet ir vandens telkinius.

Nors daugelis esame linkę manyti, kad didžiausias šiukšlinimo pasekmė yra sudarkytas kraštovaizdis, padariniai yra kur kas skaudesni. Dėl to kenčia ir mūsų pačių sveikata, ir visa mus supanti gamta. O juk Karklinių kaimas ir jo apylinkės pasižymi itin plačia biologine įvairove! Čia puikios sąlygos veistis tiek vandens, tiek miškų gyvūnams ir augalams, mat kaime žaliuoja trys parkai, vakariniu pakraščiu teka Šešupės kairysis intakas Rausvė, telkšo tvenkinys, keletas kilometrų į pietus auga du miškai.

Vis dėlto, mokslininku ar gamtos apsaugos tyrėju būti nereikia, kad pastebėtum įvairiose kaimo vietose trūnyjančias gumines ar plastikines šiukšles, kurios laikui bėgant veikiamos įvairių aplinkos veiksnių išskiria daugeliui gyvūnų rūšių (tarp jų ir žmonėms!) nuodingas medžiagas.


Straipsnio video:





Pasaulio gamtos fondas apskaičiavo, kad dėl šiukšlinimo pasaulyje kasmet išnykta nuo 200 iki 2000 gyvūnų rūšių. O juk atrodo, ką gi baisaus galėtų padaryti gamtoje paliktas mažas, tuščias buteliukas ar plastikinis saldainio popierėlis?
numesta plastikinė šiukšlė, kaitinama saulės spindulių, išskiria chemines medžiagas, kurios patenka į dirvožemį, gruntą, o kartu ir į geriamąjį vandenį.


Pasirodo, kad numesta plastikinė šiukšlė, kaitinama saulės spindulių, išskiria chemines medžiagas, kurios patenka į dirvožemį, gruntą, o kartu ir į geriamąjį vandenį. Vartojant cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį galima labai rimtai susirgti. Kai kurios cheminės medžiagos gali sukelti net vėžį.

Negana to, į gamtoje išmestus plastikinius krepšius nesunkiai gali įsipainioti įvairūs smulkūs gyvūnai, tokie kaip paukščiai, driežai ar varlės, ir juose žūti. Numestą mažą spalvotą kamštelį, plastiko gabalėlį ar cigaretės nuorūką paukščiai lengvai gali supainioti su maistu ir taip užspringti. O ar žinojote, kad išmesdami šiukšles į kaimo tvenkinį ar upelį toksinėmis medžiagomis apnuodijate žuvis ir vėžius? Nuodingos medžiagos kaupiasi šių gyvūnų organizmuose, taip keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams esantiems mitybos grandinės viršuje.


Taigi, visai nenuostabu, kad kiekviena į gamtą išmesta šiukšlė grįžta bumerangu pačiam šiukšlintojui. Todėl tam, kad apsaugotume savo sveikatą ir prisidėtume prie penkioliktojo darnaus vystymosi tikslo įgyveninimo (saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą), privalome rūpintis gamta ir jos neteršti šiukšlėmis!



Publikuota: 2016-11-04 10:00:55

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai