„Santaka“ / Gedimino kalno stabilumas kol kas buvo užtikrinamas tik žodžiais / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Gedimino kalnas deformuojamas, ardomi pagrindiniai geologiniai kalno sluoksniai.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Gedimino kalno stabilumas kol kas buvo užtikrinamas tik žodžiais

Gedimino kalno, mūsų nacionalinio simbolio, problema yra ankstesnio neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna.

„Gedimino kalno padėtis yra rimta inžinerinė problema, ir tikrai neužtenka išreikšti tik susirūpinimą, todėl ne vieną kartą siūliau skelbti ekstremalią situaciją, kad būtų gautas tikslinis finansavimas iš Valstybės rezervo fondo ir kuo greičiau imtasi visų įmanomų tvarkybos darbų užkertant kelią tolimesnei erozijai, o ne ieškoti juo „nesirūpinančių“ ar „kaltų“. Gedimino kalnui būtinas išskirtinis valstybės dėmesys. Privalome visi kartu kryptingai dirbti, kad išsaugotume nacionalinį simbolį“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kultūros ministerija inicijavo papildomų lėšų skyrimą. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkst. Eur, o 2017 m. suplanuota per 800 tūkst. Eur. Kalnas slenka ne pirmi metai, ilgą laiką nebuvo nuolatinio ir profesionalaus požiūrio dėl kalno tvarkybos darbų. Šiuo metu dedamos visos pastangos stabdant ne tik slenkantį šlaitą, bet ir tolimesnę šlaitų deformaciją – parengta projekto techninė užduotis projektavimo ir tvarkybos darbams, viešo konkurso būdu yra parinktas rangovas Gedimino kalno tvarkybos darbams atlikti.

Ekspertai įvardijo pagrindines priežastis, kurios sąlygojo pastarojo meto kalno šlaitų slinkimus.

2016 m. vasario mėn. pirmomis dienomis įvyko Gedimino kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies nuošliauža. Geologų nuomone, paviršinis grunto sluoksnis atitrūko dėl staigaus atlydžio ir gausių kritulių, suformavusių palankias sąlygas paviršutinėms nuošliaužoms susidaryti. Mediniai kuoleliai ir armatūros konstrukcijos laikinai pristabdė šlaito velėnos slinkimą. Taikyti efektyvesnes priemones dėl geotechninių parametrų trūkumo ir įmirkusio grunto nebuvo galimybių.

Pradžiūvus gruntui buvo atlikta įvairių nemažos apimties tyrimų, pašalintas nušliaužęs gruntas. Gavus detalias metereologinių duomenų išklotines, nuošliauža buvo užklota armuota apsaugine plėvele, kol bus pasiruošta tvarkybos darbams. Plėvelė pasiteisino, nes liepos mėn. kritulių iškrito daugiau nei vidutiniškai tokiu metu.

Analizuojant 1988-2010 m. Gedimino kalno šlaituose vykdytų darbų negausią dokumentaciją, akivaizdu, kad šlaitai buvo tvarkomi epizodiškai. Destrukcinės apraiškos (įgriuvos, medžių išvartos) kalno šlaituose paskutiniais dešimtmečiais atsiranda periodiškai: vibracija dėl intensyvaus eismo Vrublevskio ir Arsenalo gatvėmis, tilto statyba, didelės statybos prie kalno, nukasant šlaitų dalį, be abejonės, paskatino įgriuvas neužpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Spalio 10 d. gausiai palijus, vasario mėn. nuošliaužos vietoje pakartotinai susiformavo nauja nuošliauža. Nuošliaužas sąlygojo 2000 m. Vilniaus pilių direkcijos įrengtų betoninių juostų (rostverkų) kalno viršuje keliamos apkrovos. Šlaitų paviršinius (deliuvinius) sluoksnius buvo bandyta stabilizuoti gręžtinių polių ar inkarų pagalba, skverbiantis į pagrindines kalno geologines struktūras. Tačiau kaip parodė patirtis, šie sprendimai tik laikinai pristabdė šlaitų deformacinius procesus ir, kas svarbiausia, vykstant deformaciniams procesams ardomi pagrindiniai geologiniai kalno sluoksniai.

Pasak ekspertų, medžių iškirtimas buvo būtinas Gedimino kalno sustiprinimui. „Mano ir kolegų iš Lietuvos geologijos tarnybos stebėjimų duomenimis seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose jau buvo tapę faktoriais judinančiais ir ardančiais šlaitus. Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Medžiai ant stačių šlaitų didino šlaitų tiesioginę apkrovą, judino juos vėjuotu oru (dinaminė apkrova). Medžių pašalinimas nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas. Likusios medžių šaknys ir kelmai natūraliai sunyks virsdamos dirvožemiu. Medžių pašalinimas buvo būtina sąlyga norint tiksliai išmatuoti šlaitų stabilumą ir įdiegti tinkamas priemones šlaitų sustiprinimui, nes tokioms priemonėms medžiai paprasčiausiai trukdytų“, – teigia Dr. Jonas Satkūnas, inžinierius geologas-hidrogeologas, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.

Geotechnikos ekspertams apibendrinus atliktus tyrimus ir išanalizavus vykdytus darbus buvo parengta techninė užduotis projektavimui, įvykdytas atviras konkursas projektavimo ir rangos darbams atlikti bei atrinktas rangovas – MB Virmalda ir UAB Rekreacinė statyba , veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas