Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-04 17:47

---

Neretai smulkieji verslininkai susidurdavo su sunkumais, norėdami gauti nedidelę paskolą verslo pradžiai ar jo plėtrai. Ši situacija pasikeitė atsiradus mikrokreditams. Jau dabar smulkieji verslininkai gali kreiptis į Šiaulių, Medicinos ir DnB NORD bankus prašydami paskolos iki 25 tūkst. eurų (arba ekvivalentu kita valiuta) tiek investicijoms finansuoti, tiek ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Pirmenybė teikiant kreditą skiriama mikroįmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų.

Varžėsi visi komerciniai bankai Jau pasirašytos trišalės paskolų sutartys tarp Ūkio ministerijos, mikrokreditavimą administruosiančios bendrovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) ir trijų mikrokreditus Lietuvos įmonėms teiksiančių minėtų komercinių bankų, į kuriuos įmonės gali kreiptis dėl mikrokreditų suteikimo.

Paskelbus atranką, visi devyni Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai Ūkio ministerijai pateikė paraiškas dėl mikrokreditavimui skirtų lėšų skolinimo, o atrinkti turėjo būti trys. Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Beiliūnienės teigimu, pagrindinis bankų paraiškų vertinimo kriterijus buvo palankiausios mikrokreditų teikimo sąlygos mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Atranką laimėjusiems bankams lėšos buvo paskirstytos pagal ūkio ministro įsakymu patvirtintas Mikrokreditų teikimo ir administravimo taisykles: AB Šiaulių bankui – 15 mln. litų, UAB Medicinos bankui – 8,3 mln. litų ir AB DnB NORD bankui – 5,54 mln. litų.

Mikrokreditavimui skirtas lėšas bankai gaus kaip tikslinę paskolą, kurios nebus galima naudoti su mikrokreditavimu nesusijusioms reikmėms. Lėšos bankams skolinamos iki 2012 m. gruodžio 31 dienos.



Mažos palūkanos

Nutarusieji imti mikrokreditą jau šiandien gali kreiptis į atranką laimėjusius bankus. Sprendimas, ar lėšos bus skirtos, bankuose bus priimamas per porą dienų, pateikus būtinus dokumentus. Be to, šie kreditai bus teikiami supaprastinta tvarka, o palūkanos bus mažesnės negu įprastai.

Palankesnės sąlygos bus taikomos ir įmonėms, veikiančioms didesnio nedarbo lygio apskrityse (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybių teritorijose). Be abejo, paskolos nebus koncentruojamos tik didesnio nedarbo teritorijose, dėl jų gali kreiptis ir kitų apskričių verslininkai.

Pasak INVEGA generalinės direktorės Zitos Gurauskienės, už paskolintas mikrokreditavimui skirtas lėšas bankai mokės nustatyto dydžio palūkanas. Palūkanų norma sudarys apie 2 proc. metinių palūkanų. Konkreti palūkanų norma priklausys nuo vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų eurais kitiems bankams (Euribor) kitimo. Už gautas mikrokreditavimui skirtas lėšas, kurios yra perskolintos mikroįmonėms, vykdančioms veiklą didesnio nedarbo lygio apskrityse, banko mokamų palūkanų norma bus 0,5 proc. mažesnė, atitinkamai mažesnės palūkanos bus taikomos ir šiose apskrityse veikiančioms įmonėms. Didžiausia marža, kurią mikrokreditus teiksiantys bankai galės taikyti įmonėms, neviršys 2 proc.

Nors daugiausia mikrokreditų turėtų būti skirta mikroįmonėms, šiuo pasiūlymu galės pasinaudoti ir didesnės – iki 250 darbuotojų turinčios įmonės. Vis dėlto vienai bet kokio tipo įmonei bankas galės suteikti ne daugiau kaip du mikrokreditus.

INVEGA generalinė direktorė Z. Gurauskienė prognozuoja, kad per pirmąjį mikrokreditavimo etapą mikrokreditais galės pasinaudoti iki 300 įmonių, tačiau, bankams tam pačiam tikslui naudojant grįžtančias lėšas ir esant palankioms kreditavimo sąlygoms, šia paslauga pasinaudojusių verslininkų skaičius gali būti didesnis.

Komercinių bankų paraiškų gausa parodė, kad jie per metus mikrokreditams galėtų paskolinti iki 100 mln. litų, nors kol kas mikrokreditavimui Vyriausybė yra numačiusi beveik 29 mln. litų iš pasibaigusių PHARE paramos programų. Tačiau, kaip teigia Ūkio ministerijos specialistai, jeigu mikrokreditai sulauks didelio smulkiųjų verslininkų susidomėjimo, bus ieškoma galimybių mikrokreditavimui numatyti lėšų iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos.



Ramunė AUŠRAUSKAITĖ



Užsk.12799

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---