„Santaka“ / Didžiausioje Europos garsų kolekcijoje – tūkstančiai lietuviškų įrašų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

Dalinkitės:  



Didžiausioje Europos garsų kolekcijoje – tūkstančiai lietuviškų įrašų



Daugiau nei pusė milijono – tiek įvairiausių garsų ir muzikos įrašų sukaupta kolekcijoje, kuri visiems prieinama europeana.eu portale.

Per pastaruosius trejus metus, vykdant Europos Komisijos ir „Europeana Sounds“ konsorciumo finansuojamą projektą „Europeana Sounds“, šis archyvas buvo smarkiai išplėstas. Į jį pateko ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos surinkti 10 tūkst. garso įrašų, atspindinčių mūsų šalies etnografinį kultūrinį paveldą.



Pravers pamokose ir kuriant muziką



Iš viso prie „Europeana Sounds“ projekto vykdymo ir europeana.eu portalo muzikos skilties papildymo prisidėjo 24 organizacijos iš 12 Europos Sąjungos valstybių. Lietuvai šiame projekte atstovavo bendrovė „Dizi“, kuri pasirūpino, jog Lietuvos muzikos ir teatro akademijos turima įrašų kolekcija taptų prieinama visiems.

Atnaujintas „Europeana“ portalas tapo tikru kultūrinio paveldo „Google“. Joje galima rasti šimtus tūkstančių garso įrašų ir milijonus tekstų bei nuotraukų. Iš viso sistemoje surinkta net 53 mln. įvairių objektų. Daugelio jų anksčiau beveik niekas negalėjo rasti, nebent būtų nuvykę į konkrečią biblioteką, archyvą ar užsukę į jų interneto svetainę. Aišku, prieš tai reikdavo kažkaip sužinoti, koks yra adresas. O dabar ištisi europietiškos kultūros klodai gali būti pasiekti vos kelių mygtukų paspaudimu. Pradedant Wolfgango Amadeus Mozarto kūryba, graikų, lietuvių ar latvių kaimo gyventojų autentišku dainavimu ir baigiant neįpareigojančiu dviejų prancūzių pokalbiu lauko kavinėje ar garsių rašytojų korespondencija“, – sakė Juozas Markauskas, „Dizi“ atstovas.

Anot jo, pastarąjį dešimtmetį išryškėjusi audiovizualinio turinio svarba bei jo vartojimo augimas paskatino „Europeana“ kūrėjus aktyviau plėtoti šią sritį ir daugiau dėmesio skirti garso įrašų archyvo plėtrai. Tai, kad į jį pateko ir lietuvių folkloro dainos, pašnekovo manymu, yra svarbus pasiekimas ne tik mūsų šalies kultūros puoselėtojams, bet ir ateities kartoms.

„Visus europeana.eu skaitmeniniame kataloge esančius garso įrašus leidžiama nemokamai naudoti laikantis „Creative Commons“ licencijos nuostatų. Pavyzdžiui, pamokose, pasakojant vaikams apie konkretų istorinį ar muzikinį laikotarpį. Garso įrašai gali būti panaudoti net ir dėliojant naujus muzikinius kūrinius. Tai, manau, ypač aktualu elektroninės muzikos kūrėjams. Kad jie moka derinti skirtingų kultūrų garsus, puikiai parodė ir visiems puikiai žinomas grupės „Enigma“ kūrinys „Beyond The Invisible“, kuriame galima išgirsti sutartinės motyvų“, – dėstė J. Markauskas ir pridūrė, kad vis dėlto svarbiausia „Europeana“ užduotis – išsaugoti turtingą Europos kultūrinį paveldą ir pasistengti, kad kuo didesnė jo dalis būtų lengvai prieinama kuo platesnei auditorijai.




Straipsnio video:





Projektą užbaigs tarptautinė konferencija Vilniuje



Kad įvairūs garso įrašai gali būti panaudoti kaip kūrybinė medžiaga ar įkvėpimo šaltinis, ketina įrodyti ir airių elektroninės muzikos duetas „Lakker“. Jie lapkričio 4 d. Vilniuje įvyksiančioje nemokamoje projekto „Europeana Sounds“ tarptautinėje konferencijoje „Unlocking Sound Collections“ surengs ypatingą pasirodymą ir pademonstruos, kaip „Europeana“ garso archyvai gali būti panaudoti kuriant muziką, peržengiančią laiko ir įvairių kultūrų apribojimus.

Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyksiančiame renginyje taip pat bus supažindinama su spalvingu Europos garso paveldu bei naujausiomis inovacijoms archyvinio audioturinio tvarkymo, sklaidos ir taikymo profesinėje veikloje srityse.

Konferencijos organizatorių teigimu, nors šis renginys yra skirtas visiems, besidomintiems nacionaliniu ir Europos audiopaveldu, jis ypač naudingas švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojams.

Konferencijoje pranešimus skaitys gausus būrys patyrusių specialistų iš Lietuvos ir užsienio. Žinomas Didžiosios Britanijos folkmuzikos stiliaus atlikėjas Samas Lee pasakos apie Britų salose gyvenančių romų klajoklių folkloro dainas bei jų rinkimą. Fiona Mackenzie, keltų dainininkė, archyvarė ir „Canna House“ vadovė supažindins su keltų kultūros puoselėtojų dr. Johno Lorne’o Campbello ir jo žmonos Margarete Fay Shaw XX a. pradžioje naudotomis garso įrašymo technikomis. Etnomuzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė dr. Gaila Kirdienė atskleis, kaip buvo ieškoma senųjų dzūkų šokių garso įrašų.

Konferenciją vainikuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos folkloro ansamblio „Tatato“ pasirodymas, kurio metu naujam gyvenimui bus prikelti įvairių Lietuvos etnografinių regionų muzikiniai kūriniai ir dainos.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas