„Santaka“ / Susigrąžina priklausomybės sulaužytą jaunystę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-10-19 14:12

Dalinkitės:  


Asociatyvi nuotr.


Susigrąžina priklausomybės sulaužytą jaunystę

Renata VITKAUSKIENĖ

Tomas, kuris šiandien dalijasi savo istorija, 2006-aisiais buvo penkiolikmetis. Tuo laiku atliktas tyrimas parodė, kad apie 29 proc. vienuolikmečių–penkiolikmečių Lietuvos berniukų tais metais nuo alkoholio buvo apsvaigę du ir daugiau kartų. Prie jų galima priskaičiuoti ir Tomą. Dabar vyrui – dar tik 25-eri, tačiau per dešimtmetį alkoholizmas jį jau buvo spėjęs įtraukti į patį giliausią priklausomybės akivarą. Vis dėlto dabar jau metai vyras yra blaivus. Savo praeities jis nebepakeis, tačiau galbūt ji padės keisti kitų ateitį.



„Pametė“ skaičių

Pirmą sykį Tomas pasigėrė dar tik žengdamas į paauglystę. Gal ir buvo tada jam 12 metų. Artėdamas prie pilnametystės, savaitgalio be girto vakarėlio jau neįsivaizdavo, atrodė normalu, kai jis užsitęsdavo ir porą dienų. „Išgėręs sau labiau patikdavau, buvau drąsesnis, linksmesnis. Apgirtusiam netrūko iškalbos, jaučiausi protingas ir tuo puikavausi. Alkoholis mane tarytum išlaisvindavo, suteikdavo to, ko stigo blaiviam. Išgėręs galėjau lengvai pelnyti palankų panelių dėmesį, o man, paaugliui, tas buvo labai svarbu“, – prisiminė Tomas.

Alkoholizmas progresavo labai greitai. Būdamas paauglys, Tomas dar galėdavo apsiriboti buteliu alaus ar dviem taurėmis vyno, o devyniolikmetis jau gerdavo 3–4 dienas iš eilės. „Netrukus išgyvenau „vakarėlį“, kuris buvo pats ilgiausias mano gyvenime, o išsyk po jo – baltąją karštinę, – pasakojo Tomas. – Apie du mėnesius gėriau nė kiek neprasiblaivydamas, per parą kelissyk visiškai apkvaisdamas. Iš pradžių tokia nesveika psichologinė savijauta man netgi patikdavo. Nemačiau reikalo kentėti pagirias, žinojau, kad išgersiu ir palengvės.“

Po porą mėnesių trukusių išgertuvių Tomą ištiko baltoji karštinė. Savijauta buvo baisi. „Patyriau haliucinacijas. Gyvenau tarytum kosmose, negalėjau valgyti, mane kankino stiprus drebulys, panika ir baimė, nemiga, – prisiminė Tomas. – Ta būsena mane taip išgąsdino, kad pasižadėjau daugiau niekada nebegerti.“ Kiek dar sykių po šito sau duoto pažado jį buvo ištikusi baltoji karštinė, dabar vyras nė pats nežino: gal 5, o gal ir 7 kartus.

„Pirma mintis, kai tik atsibusdavau, būdavo apie alkoholį: ar aš jo dar turiu? Jeigu nėra, reikia parsinešti. Buvau apskaičiavęs, jog iki parduotuvės man trys minutės kelio. Kol negaudavau alkoholio, visas drebėdavau, tačiau žinojau, kad kai išgersiu, fizinė savijauta pagerės. Baigti gerti, o ypač staigiai sustoti, baiminausi, nes labai bijojau vėl patirti baltąją karštinę. Vis dėlto šiandien alkoholinės psichozės priepuolių aš nebesuskaičiuoju. Apėmus haliucinacijoms, kai kada būdavau agresyvus, rišamas prie lovos, mačiau vaizdus tarsi iš kokio siaubo filmo. Keliolika kartų buvau detoksikuojamas, tačiau iš ligoninės bėgdavau“, – pasakojo jaunas vyras.



Ties gyvenimo ir mirties riba

Ieškodamas kelio į blaivų gyvenimą Tomas „užsikodavo“. Prieš šią procedūrą jis parašu patvirtino, jog yra informuotas, kad jeigu per „kodo“ laikotarpį išgers, gali netgi mirti. „Užsikodavau“, tačiau nuo to nepasikeitė nei mano mąstymas, nei elgesys, nei vertybės, aš norėdavau gerti, tik mirti bijojau. Blaivus „tempiau“ kelis mėnesius, kol galų gale neištvėręs pasigėriau, o kamuojamas mirties baimės girtas netgi parašiau testamentą. Ryte ta proga, jog atsibudau, parsinešiau alaus ir taip pamažu grįžau prie senų įpročių. Gėriau vienas, draugų jau nebeieškojau, nes kompanijoje reikia šnekėtis, dalytis alkoholiu. Mano tikslas buvo pasigerti“, – prisiminė Tomas.

Dabar jis žino, kaip kiti „užsikodavusieji“ laukia šito periodo pabaigos: taupo pinigus svaigalams, kaupia gėrimus, galvodami, kad juos suvartos, kai tik baigsis „kodas“, o istorijų, kaip stipriai alkoholikas „atsigriebia“ už blaivų periodą, papasakotų ne vieną. Vyro nuomone, „kodavimas“ yra pats brangiausias ir pats neefektyviausias gydymas nuo alkoholizmo.

Tomo asmeninė patirtis liudija, jog alkoholikui visiškai nieko nereiškia ir jo artimiausių žmonių maldavimai nebegerti. Kai apima noras išgerti, dėl alkoholio žmogus padarytų bet ką, nes be svaigalų jis negali tverti. Alkoholizmas yra psichikos liga, o sergantysis neturi pasirinkimo gerti ar negerti, tad kaltinti ligonį valios stoka yra nelogiška.

Tomo liga progresavo itin smarkiai, organizmas išseko iki kritinės ribos. „Negalėjau valgyti. Prisimenu dieną, kai vos ne vos nuėjau iki parduotuvės. Nei vienoje, nei antroje vietoje alaus man nepardavė, nors tada aš nebuvau girtas. Matyt, atrodžiau tikrai blogai. Gatvėje nualpau. Paaiškėjo, kad itin stipriai sergu ūmine infekcine liga. Patekau į komą. „Tu neturėjai pabusti... Čia Dievulis ranką ištiesė“, – gydytojo žodžius pakartojo Tomas. Kiek sutvirtėjęs, jis vėl atkrito, o baigdamas gydymo kursą paskutines antibiotikų tabletes gėrė jau sykiu su alkoholiu.

Sunku suvokti, jog jaunas žmogus taip pavojingai balansavo ties gyvenimo ir mirties riba. Tačiau savigalbos grupes jau ne pirmus metus lankantys brandaus amžiaus žmonės šiandien tvirtina: jaunų alkoholikų liga progresuoja taip smarkiai, kad kai kuriais atvejais primena sprogimą.



Tikėjimas ir „Dvylika žingsnių“

„Nenorėjau gerti, bet kitaip nemokėjau, man pačiam nėjo liautis, – atviravo Tomas. – Dalyvavau Minesotos programoje, „kodavausi“, buvau išbandęs viską, išskyrus „Dvylikos žingsnių“ programą ir kliovimąsi Dievu.“

Kol nepatyrė pačių kritiškiausių gyvenimo situacijų, tikėjimo klausimu vyras buvo skeptiškas. Tačiau keli atvejai, kai, anot jo paties, per plauką liko gyvas, nusistatymą pakeitė.

Dabar jau metai, kai Tomas gyvena be alkoholio. Jis sako, kad išlikti blaiviam padeda sveikimo programa „Dvylika žingsnių“ ir tikėjimas Dievu.

Savo ligą vyras valdo lankydamas Anoniminių alkoholikų (AA) grupės susirinkimus. Apie šią savigalbos grupę Tomui prieš kurį laiką pirmoji užsiminė mama. Tada jo reakcija buvo itin skeptiška.

„Pasakiau, kad mama kalba nesąmones, aš nesu tiek smukęs – juk negyvenu gatvėje prie konteinerio. Mat būtent taip aš įsivaizdavau alkoholiką, – pasakojo Tomas. – Vis dėlto po tų mamos žodžių aš apsižiūrėjau, kur šita grupė renkasi, matyt, tuomet toji mintis ir buvo „padėta“ mano galvoje.“

Tačiau į savo pirmąjį susirinkimą Tomas nuėjo dar negreit. Vyras sakė, jog savigalbos grupė jį priėmė taip gerai, kaip dar niekas iki tol. Pirmasis susirinkimas jam paliko stiprų gerą įspūdį. 21-erių Tomas joje buvo jauniausias. Vyras nustebo, kad jam niekas nepamokslavo, neaiškino, ką daryti, o ko ne. „Pamačiau gražiai apsirengusius, linksmus žmones. Vyriausiajam buvo 71-eri. Vėliau sužinojau, jog grupėje yra programuotojas, gydytojas, futbolininkas – savo veiklos sričių profesionalai. Žmonės gabūs, protingi, patenkinti tuo, ką daro, kai kurie – labai turtingi. Jie visi serga alkoholizmu, tačiau deda daug pastangų, kad spręstų šitą problemą. Visa tai mane nepaprastai nustebino. Iki tol galvodavau, jog alkoholizmas yra tik žemiausio visuomenės sluoksnio liga“, – kalbėjo Tomas. Tiesa, dabar jis žino ne vieną atvejį, kai pirmąsyk į susirinkimą žmogus ateina išgėręs, nes kitaip jam tiesiog neužtenka drąsos. Tačiau net ir neblaivaus jo niekas lauk nevaro.

Be abejo, būna, kad kurį laiką blaiviai gyvenęs alkoholikas atkrinta. Taip atsitiko ir Tomui. „Po atkryčio visų svarbiausia yra ryžtis ir vėl eiti į AA grupę. Kad ir kaip blogai bus, tačiau po susirinkimo, pasikalbėjęs su žmonėmis, tikrai jausiesi geriau. Ten visi yra perėję tą patį, tad puikiai žino, ką išgyveni. Alkoholikai savo psichiatrams nelabai nori išsipasakoti, o visų sunkiausia atsiverti šeimos nariams, nors jie – patys artimiausi žmonės. Slegia kaltė, gėda, o kad šituos jausmus numalšintum, geri... Tačiau tam, kuris turi tokią pačią problemą, alkoholikas atsiveria labai greitai. AA grupėje žmones sieja tikslas nevartoti alkoholio ir stengtis padėti vieni kitiems. Šita vienybė yra vienas iš svarbiausių dalykų. Be to, padėdamas šalia esančiam žmogui sveikti, pats sau padedi turbūt dar labiau negu kitam“, – tvirtino sveikstantis vyras.

Dabar jis siekia aukštojo mokslo, nes ateityje norėtų teikti profesionalią pagalbą sergantiesiems priklausomybės ligomis. „Puikiai pažįstu priklausomybę. Dėl to profesiją pasirinkau tokią, kad galėčiau padėti priklausomiems žmonėms. Aš suprasiu, kas su jais vyksta, ir mane ne taip lengva bus apgauti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo studentas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas