„Santaka“ / Daugiausiai sergančiųjų vėjaraupiais – mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-10-17 16:18

Dalinkitės:  


Daugiausiai sergančiųjų vėjaraupiais – mūsų rajone

Atvėsus orams kartu su kitomis ūmiomis virusinėmis infekcijomis pradėjo plisti vėjaraupiai. Pastaruoju metu šia liga serga ne tik daugiau vaikų, bet ir suaugusiųjų.



Sutrikdo gyvenimą

Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog vėjaraupiai yra vaikiška liga ir ja „privaloma“ persirgti. Neretai sakoma, kad kuo anksčiau persirgsi, tuo bus geriau. Deja, toks požiūris nėra teisingas. Vėjaraupiai bent dešimčiai dienų sutrikdo visos šeimos socialinį gyvenimą, o sunkesnė ligos forma sergančiajam, ypač suaugusiam žmogui, gali sukelti ir komplikacijų.

Per 2016 metų devynis mėnesius Marijampolės apskrityje užregistruota 290 susirgimų vėjaraupiais atvejų, o didžiausias jų skaičius – Vilkaviškio rajone. Statistika rodo, kad daugiausiai susirgimų atvejų registruota vaikų iki 6 metų amžiaus grupėse. Dažniausiai susirgimai plinta tarp vaikų, lankančių ugdymo įstaigas.

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusai (VZV), priklausantys Herpes viridae šeimai. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.

Virusai plinta lašeliniu būdu per orą bei tiesioginio kontakto metu per odą. Taip pat susirgusi nėščia motina per placentą gali apkrėsti kūdikį.

Inkubacinis ligos periodas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių trunka 11–21 dieną.



Gąsdina komplikacijos

Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu ir pagrindiniu šiai ligai būdingu simptomu – pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Kiekvienoje iš pūslelių – milijonai virusų. Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotis sunkiu virusiniu akių uždegimu.

Galimi ir kraujo užkrėtimo atvejai, gerklės, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai. Susirgus nėštumo metu, galima pakenkti kūdikiui, gresia persileidimai. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra didesnė nei vaikams. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.

Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nepasikartoja arba pasikartoja labai retais atvejais. Vis plačiau taikoma specifinė profilaktikos priemonė – vakcina nuo vėjaraupių, į kurios sudėtį įeina susilpninti vėjaraupių virusai. Vakcina pasižymi labai dideliu efektyvumu.



Sumažėja rizika

Vėjaraupių vakcina sukurta gana neseniai, todėl jos naudojimo apimtys dar nėra didelės. Rekomenduojama skiepyti visus vaikus, vyresnius nei 12 mėnesių, bei vėjaraupiais nesirgusius suaugusiuosius. Vaikams iki 12 metų amžiaus skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 metų ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji – praėjus 6 savaitėms po pirmosios). Dėl skiepijimo būtina pasitarti su savo gydytoju.

Pasiskiepijus sumažėja rizika suaugusiam žmogui apsirgti juostine pūsleline. Deja, natūraliai persirgus vėjaraupiais organizme išlieka slapta (latentinė) viruso forma. Virusas lieka nerviniuose mazguose, esančiuose aplink stuburo smegenis, ir veidinio nervo mazge.

Vyresniame amžiuje ar susirgus sunkia liga, kai susilpnėja žmogaus imunitetas, vėjaraupių virusas gali reaktyvuotis ir pradėti daugintis nugariniame nerviniame mazge. Liga pirmiausia pasireiškia dideliu skausmu krūtinėje, nes pažeidžiamas tarpšonkaulinis nervas. Vėliau virusas pasiekia odą ir sukelia pūsleles.



Loreta RADZEVIČIENĖ

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas