Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

---

Duona išlieka vienu iš dažniausių produktų pirkinių krepšeliuose.

Vieno prekybos tinklo atlikto tyrimo duomenimis, duonos reikšmė lietuvių mityboje nemenksta - dauguma lietuvių šio produkto į parduotuves skuba kelis kartus per savaitę.

tokie kriterijai kaip duonos gaminio išvaizda, kilmės šalis, pakuotės dydis ir patrauklumas, gamintojas, galiojimo laikas yra svarbūs tik vyresnio amžiaus vartotojų ir mažesnių miestų gyventojams.

„IKI" atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. tautiečių duoną perka po kelis kartus per savaitę, o daugiau nei trečdalis - 35 proc. - į pirkinių krepšį ją įsideda mažiausiai kartą per savaitę. Svarbiausias kriterijus, pagal kurį renkamasi duona - kaina, tačiau ar ir kitą kartą bus perkamas tas pats gaminys, lemia ne ji. „Rinkdamiesi duoną lietuviai dažniausiai linkę žiūrėti į kainą, nes kokybę jie vertina jau įsigiję gaminį ir jį ragaudami. Jei gaminys patinka, jie tampa nuolatiniais to gaminio vartotojais", - pirkėjų pasirinkimą aiškina „IKI" viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė. Kainą kaip svarbų ar labai svarbų kriterijų renkantis duoną įvardino 76 proc. tyrimo respondentų. Antras pagal svarbumą kriterijus yra gaminio sudėtis ir priedai - šis rodiklis svarbus 75 proc. vartotojų. 72 proc. nurodė, kad renkasi duoną atsižvelgdami į jos natūralumą ir ekologiškumą. „Nors šie kriterijai yra dominuojantys, skirtingų grupių pirkėjų prioritetai skiriasi: vyrams yra svarbiausia kaina, o moterys didesnį dėmesį skiria sudėčiai, kaip ir vyresnio amžiaus pirkėjai. Šioms pirkėjų grupėms taip pat būdingas didesnis ir rūpinimasis savo bei artimųjų mityba", - teigia B. Čaikauskaitė. Iš tyrimo aiškėja, kad tokie kriterijai kaip duonos gaminio išvaizda, kilmės šalis, pakuotės dydis ir patrauklumas, gamintojas, galiojimo laikas yra svarbūs tik vyresnio amžiaus vartotojų ir mažesnių miestų gyventojams. Taip pat vienas svarbiausių kriterijų jiems - ar duona pagaminta Lietuvoje. Tai rodo, kokias gilias tradicijas turi šis produktas mūsų kultūroje. B. Čaikauskaitė pataria, kad renkantis duoną reikėtų įvertinti jos gamybos būdą. Jei gamybos procesas yra ilgesnis ir sudėtingesnis - duona turėtų išlikti šviežia ilgiau, o jei gaminama tik iš miltų, vandens ir mielių - duona skirta tos pačios dienos vartojimui. Prie vienadienių duonų priskiriami prancūziški batonai ir bandelės, duona su alyvuogėmis, itališka duona „Ciabatta" ir kiti savo kepimo technologija panašūs duonos gaminiai. Daug ilgiau šviežia išsilaiko ruginė duona. Tokios rūšies duona dažniausiai gaminama iš rupių, stambiai maltų miltų, o jos gamybos procesas užtrunka ilgiau. Statistikos departamento duomenimis, gaminių iš grūdų vartojimas šalyje po truputį auga. Jei 2010 m. vienam gyventojui teko 117 kg produktų iš grūdų, tai per penkerius metus suvartojimas išaugo 5 kg. Gaminių iš kviečių vartojimas per minėtą laikotarpį augo nuo 88 iki 94 kg, o iš ruginių miltų buvo stabilus - vidutiniškai suvartojama po 16 kg.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---