Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-09-04 14:33

---

Gandrą prisišaukti ir paglostyti gali tik jį priglaudusi bei užauginusi U.J.Bagdonienė.

Autorės nuotr.

Jau bemaž du mėnesius gražiškietės Uršulės Javantos Bagdonienės kieme gyvena sparnuotas augintinis. Per vasarą jos maitintas gandriukas išdidžiai žirgliojo ilgomis kojomis ne tik po kiemą, bet ir po visą Gražiškių teritoriją. Vietiniai gyventojai kartą jį matė vidury miestelio, prie stadiono, ant kelio „reguliuojantį eismą“ – paukštis stypsojo ant važiuojamosios dalies ir nesitraukė, automobiliai turėjo jį apvažiuoti.

U.J.Bagdonienė sakė, kad gandriuką rado išmestą iš lizdo, su anūku eidami pas karves. Gandriukas buvo silpnas, todėl moteris galvojo, kad paukštis neišgyvens. Iš pradžių sparnuotąjį gražiškietė laikė kieme, uždengusi dėžėje. Vėliau jis paaugo ir į savo guolį netilpo. Atkutęs jis sulenktomis kojomis pradėjo rėplinėti po kiemą. Prie didžiulio vilkšunio, pririšto patvartėj, jis nesiartina iki šiol, o su keturiomis katėmis susipažinti jam teko netrukus, kai tik apsigyveno Bagdonų kieme. Viena rainė atėjo pažiūrėti, koks čia padaras įsikūrė, tai netrukus gavo stipriu snapu per ausį taip, kad net gaurai padulko. Teko spūdinti šalin. Dabar katės su gandru nesipyksta, tiesiog nekreipia vieni į kitus dėmesio. – Garneli, mano garneli, ga ga ga, – švelniai šaukė sparnuotį šeimininkė, nuėjusi prie tvenkinio.

Šis ypač mėgsta „budėti“ prie žvejojančių ir kaulyti karosų. Išgirdęs U.J.Bagdonienės balsą, iškart atskubėjo. Papūtęs sparnų plunksnas ir kažką kleketuodamas „savo kalba“, jis tarsi skundėsi, kad žvejas nenumeta jam šviežios žuvelės.

– Ką tik sugautus karosus garnelis ypač mėgsta. Patinka batonas, nors iš kibiro kieme palesa ir karvėms užmaišytų miltų su vandeniu, – vardijo gandro mėgstamus patiekalus gražiškietė.

Miega raudonsnapis dažniausiai tvarte. Pasak šeimininkės, pritemus jis savo ilgomis kojomis partapnoja į kiemą ir iškart suka pro ūkinio pastato duris į savo kampelį. Nors skraidyti moka, bet su savo giminaičiais patraukti į šiltus kraštus nepanoro, liko Gražiškiuose.

– Nežinau, ką reikės daryti žiemą su juo. Juk paukštis didelis, namuose nelaikysi, o lauke sušals. Gal dukra žiemai įtaisys į laukinių gyvūnų prieglaudą Šilutėje, nes skristi jis niekur nesiruošia. Visi jo giminaičiai jau iki Baltramiejaus išskrido... – kalbėjo U.J.Bagdonienė.

Tačiau vaikai prie tvenkinio sakė, kad vargiai U.J.Bagdonienė savo gandrelį kam atiduos, juk ir žuvies jam šaldytuve jau prišaldžiusi. Svetimų žmonių paukštis nemėgsta, šalinasi. Jei kas bando prieiti, tuoj pat žirglioja į Bagdonų kiemą ir tupi ten laukdamas, kol smalsuoliai nuo jo atstos. Tik paskui U.J.Bagdonienę jis sekioja kaip šunelis, atrodo, apsidžiaugia, vien jos balsą išgirdęs.

Moteris pasakojo, kad ir praėjusią žiemą jai teko slaugyti vieną sparnuotąjį. Tada prie savo vartų rado nusilpusią gulbę. Tarsi paukštis žinotų, kad jį čia priglaus...

– Pareinu, o ji žiūri į mane. Pliaukšt, pliaukšt tomis savo „lopetomis“. Pagailo... – lėtai dėstė mintis gyvūnų mylėtoja.

Parsivarė ji tada gulbę į pašiūraitę kieme ir šėrė visą žiemą, kol ši sustiprėjo. Pavasarį baltoji išskrido.

Mylinti gyvūnus moteris neapleidžia ir likimo valia jos globos reikalaujančių žmonių. Jau bemaž metus laiko ji slaugo iš lovos nesikeliantį savo vyrą ir visą ūkį prižiūri pati.



Goda PAUKŠTYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---