|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-09-04 14:31
Sauliaus Povilaikos baravykas liks džiūti garaže.Autorės nuotr.
Išvažiavę pagrybauti laimikiu nesiskundžia. Per pusantros, dvi valandas galima pririnkti nemažą kibirą gerų grybų, kantresni parsiveža net po keletą pintinių. Ypač šįmetinis laimikis stebina dydžiu. Neseniai miškuose prie Gražiškių su tėčiu grybavęs Saulius Povilaika rado didžiulį baravyką. Trylikametis radinį, nors ir sukirmijusį, parsinešė namo. Kitą dieną vaikas su mama gražuolį dubenyje atnešė parodyti į redakciją. Baravyką šeimyna sakė paliks garaže sudžiūti. Tokio didelio grybo Povilaikams rasti dar nebuvo tekę. Prieš keletą dienų Vištyčio pamiškėje Jūratei Daniliauskaitei su draugu pavyko rasti didžiulį kukurdvelkį. Vos apkabinamą pumpotaukšlinių šeimos atstovą žurnalistams parodyti atnešė jos mama, mokytoja Jolanta Daniliauskienė. Tokie didžiuliai grybai Lietuvoje – ne naujiena, nors didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea), išauginantis vaisius iki 10 kg svorio, yra įrašytas į „Raudonąją knygą“. Bemaž prieš trylika metų Šiaulių rajone, Giedrių kaime, rastas didžiausias Lietuvoje kukurdvelkis svėrė 10 kg 420 g. Nors vilkaviškietės radiniui iki jo toli, bet dydis tikrai įspūdingas. Tokie radiniai žmones dažniausiai nudžiugina pakelėse, pievose, pamiškėse. Į žmogaus kaukoles panašūs balti grybai „gąsdina“ važiuojančius keliu Kybartų link. Po retais medžiais, purioje žemėje, ten jų koks tuzinas. Penki didesnieji šviečia net iš tolo. Sakoma, kad jauni kukurdvelkiai tinka maistui ir yra visai skanūs, tik reikia mokėti juos paruošti. Pasenę grybai susitraukia, parunda ir plyšdami išmėto aplink savo sporas. Anksčiau žmonės kukurdvelkių sporas naudodavo kojų nuospaudoms ir tarpupirščių iššutimams gydyti. Ruduo dar tik prasideda, o apie didžiulius grybus pasakojimai netyla. Štai gražiškiečių šeima pievoje prie namų surado per 20 centimetrų skersmens skėtinę žvynabudę, kurios pakako visai šeimai pavalgyti. Smagu, kai gamta lepina savo gėrybėmis. Tačiau grybaujant reikia atsiminti, kad negalima liesti grybo, kuris auga iš žemėje atsiradusio bumbulo, taip vadinamo „sosto“, negalima spręsti apie jo nuodingumą vien iš sijonėlio ir taškelių. Pastarieji gali būti nubirę, o sijonėlius turi ir valgomieji grybai. Patyrę grybautojai žino ir dar vieną taisyklę – grybai, kurie prapjovus leidžia pieną, niekada nebus nuodingi. Goda PAUKŠTYTĖ Publikuota: 2006-09-04 14:31:28 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|