|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Nuotr. cybergates.lt
Vyriausybės posėdyje pritarta Reklamos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti leidimų norint įrengti išorinę reklamą prekybos ir paslaugų teikimo vietose po stogine, taip pat ant keleivinio kelių transporto.
Siūloma supaprastinti leidimo įrengti išorinę reklamą ant daugiabučių gavimo procedūras, pailginti leidimų įrengti iškabas ar prekių ženklus galiojimo terminus ir kt. Taip siekiama mažinti administracinę naštą reklamos verslu užsiimantiems ūkio subjektams ir pagerinti išorinės reklamos verslo aplinką.
Ūkio ministerijos duomenimis, priėmus Reklamos įstatymo pakeitimo projektą reklamos verslu užsiimantiems ūkio subjektams daugiau kaip 350 tūkst. eurų sumažėtų informacinių įpareigojimų sukeliama administracinė našta.
Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šis draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones, o tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų. Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas .
Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pvz., degalinėse, geležinkelio stotyse. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui bei pašalinti verslo sąlygų skirtumus. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.
Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai reklama įrengiama patalpose, tačiau ji yra matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0, 3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.
Tarp siūlymų – verslininkų palankiai vertinamas ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas. Leidimas įrengti iškabą ar išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 metų laikotarpiui (anksčiau buvo nustatytas 5 metų terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.
Siekiant operatyviau spęsti leidimų išdavimo klausimą, siūloma nustatyti, kad savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 100 tūkst., leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja ir juos panaikina ne tik savivaldybės vykdomoji institucija (administracijos direktorius, jo pavaduotojas), bet ir jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Tačiau tokiu atveju turės būti sudaroma komisija, kuri įvertins pateiktus dokumentus ir teiks pasiūlymus įgaliotam valstybės tarnautojui dėl leidimo išdavimo.
Be to, siūloma atsisakyti reikalavimo maisto papildų reklamoje pateikti žodžius „maisto papildas“, energinių gėrimų reklamoje – „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“, genetiškai modifikuoto maisto reklamoje – „maistas yra genetiškai modifikuotas“, kai reklamoje pateikiami tik maisto gamintojų pavadinimai ar jų prekių ženklai (t. y. ant reklaminių kepuraičių, pieštukų, marškinėlių ir pan.).
SEO ir reklama internete https://seopaslaugos.com/
Vyriausybės posėdyje pritarta Reklamos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti leidimų norint įrengti išorinę reklamą prekybos ir paslaugų teikimo vietose po stogine, taip pat ant keleivinio kelių transporto. |
Siūloma supaprastinti leidimo įrengti išorinę reklamą ant daugiabučių gavimo procedūras, pailginti leidimų įrengti iškabas ar prekių ženklus galiojimo terminus ir kt. Taip siekiama mažinti administracinę naštą reklamos verslu užsiimantiems ūkio subjektams ir pagerinti išorinės reklamos verslo aplinką.
Ūkio ministerijos duomenimis, priėmus Reklamos įstatymo pakeitimo projektą reklamos verslu užsiimantiems ūkio subjektams daugiau kaip 350 tūkst. eurų sumažėtų informacinių įpareigojimų sukeliama administracinė našta.
Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šis draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones, o tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų. Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas .
Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pvz., degalinėse, geležinkelio stotyse. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui bei pašalinti verslo sąlygų skirtumus. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.
Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai reklama įrengiama patalpose, tačiau ji yra matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0, 3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas.
Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.
Tarp siūlymų – verslininkų palankiai vertinamas ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas. Leidimas įrengti iškabą ar išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 metų laikotarpiui (anksčiau buvo nustatytas 5 metų terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.
Siekiant operatyviau spęsti leidimų išdavimo klausimą, siūloma nustatyti, kad savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 100 tūkst., leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja ir juos panaikina ne tik savivaldybės vykdomoji institucija (administracijos direktorius, jo pavaduotojas), bet ir jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Tačiau tokiu atveju turės būti sudaroma komisija, kuri įvertins pateiktus dokumentus ir teiks pasiūlymus įgaliotam valstybės tarnautojui dėl leidimo išdavimo.
Be to, siūloma atsisakyti reikalavimo maisto papildų reklamoje pateikti žodžius „maisto papildas“, energinių gėrimų reklamoje – „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“, genetiškai modifikuoto maisto reklamoje – „maistas yra genetiškai modifikuotas“, kai reklamoje pateikiami tik maisto gamintojų pavadinimai ar jų prekių ženklai (t. y. ant reklaminių kepuraičių, pieštukų, marškinėlių ir pan.).
SEO ir reklama internete https://seopaslaugos.com/
Publikuota: 2016-10-05 10:16:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|