„Santaka“ / Šaldytoje žuvyje vilkaviškietė rado kirmėlių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-10-03 16:47

Dalinkitės:  


Nusipirktas žuvis teko atiduoti katėms.

Autorės nuotr.


Šaldytoje žuvyje vilkaviškietė rado kirmėlių

Eglė KVIESULAITIENĖ

Šaldytų žuvų nusipirkusios vilkaviškietės laukė nemalonus radinys. Moteris ir jos šeima įsitikinusi, kad aplaidžiai dirba maisto produktus turinčios tikrinti tarnybos.



Įtarimo nekėlė

Šaldytų argentininių jūrinių lydekų paką prieš kurį laiką nusipirkusi vilkaviškietė Asta tiesiog įmetė pirkinį į šaldymo kamerą. Ledu glazūruotos žuvys nekėlė jokių įtarimų, tad jų pirkimo čekio moteris nesaugojo. Tačiau prieš kelias dienas žuvis atsišildžiusiai ir pietums pasigaminti ketinusiai vilkaviškietei teko nusivilti ir pirkinį atiduoti katėms.

– Jūrinės lydekos buvo be galvų ir uodegų, tad reikėjo tik nupjaustyti pelekus, – pasakojo Asta. – Darinėdama vieną iš žuvų prie jos viršutinio peleko pastebėjau kietą gumuliuką ir išpjoviau. Tačiau jo vidus pasirodė įtartinas – pilnas tamsių siūlelių. Apžiūrėjusi iš arčiau pamačiau, jog tai kirmėlės.



Čekio neišsaugojo

Pirma mintis, kuri kilo moteriai, – nešti pirkinį atgal į prekybos centrą. Tačiau žinodama prekybos taisykles Asta puikiai suprato, kad be čekio jai nepavyks įrodyti, jog žuvis pirko būtent ten. Juolab kad tai buvo prieš kurį laiką ir šiuo metu lygiai tokios produkcijos parduotuvėje gali net nebūti. Kita vertus, moteris mąstė, jog prekybos centras čia mažiausiai kaltas, – juk ne jis žuvis gaudo ir pakuoja. O aklinai užlydytame maišelyje negali pastebėti, kas slypi glazūruotose lydekose.

– Kokia dabar maisto produktų kokybė? – piktinosi ir jaunos moters tėvas. – Parsineši batoną, tai tuoj pelyja, „musiukai“ užpuola, mėsos ir paukštienos negali valgyti dėl visokių antibiotikų, dabar dar ir žuvimis nebegalima pasitikėti. Tai kokia čia maisto produktų kontrolė, jei žuvys parduotuvėje su kirmėlėmis?



Paplitusios jūrose

Norėdami išsiaiškinti, kokios tai kirmėlės ir ar jos gali pakenkti žmogaus sveikatai, parazitų nuotraukas nusiuntėme Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiajai specialistei – maisto produktų inspektorei Vilijai Vasiliauskienei. Pagal nuotraukas inspektoriai nustatė, jog tai galėtų būti anisakis lervos.

Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, anisakis šeimos kirmėlės ir jų lervos yra natūraliai paplitusios praktiškai visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, todėl visiškai išvengti šių parazitų yra neįmanoma. Jų mažiau aptinkama tik regionuose, kur nėra jūrų žinduolių (arba jų būna mažai).

Kadangi į žuvis šių kirmėlių lervos patenka su maistu, dažniausiai jų būna tik žuvų vidaus organuose, tai yra žarnyne. Taigi, žuvis netrukus po sugavimo išdarinėjus, jos gali būti švarios ir atitinkamai apdorojus saugiai teikiamos į rinką. Žuvų maistinė vertė nuo to, kad jų žarnyne buvo kirmėlių lervų, nesumažėja.



Pasaulyje leidžiama

Vis dėlto anisakis lervų kartais būna ir raumenyse. Rizika padidėja, jei sugavus žuvis jos iš karto neišdarinėjamos. Per tam tikrą laiką lervos gali migruoti į raumenis. Žmogus užsikrečia šiais parazitais, jei valgo žalias ar netinkamai apdorotas jūrose sugautas žuvis arba galvakojus moliuskus. Termiškai apdorojus ar išlaikius tam tikrą laiką sušaldytus žuvininkystės produktus visos lervos žūsta, todėl net vartojant atitinkamai apdorotas žuvis, kurių raumenyse buvo lervų, žmogus jomis neužsikrėstų.

Kad ir kaip atidžiai žuvų perdirbimo įmonės, tiekėjai ar prekybininkai tikrintų žuvis dėl parazitų, vis tiek pavieniais atvejais vartotojai gali jų rasti ir kyla natūrali neigiama reakcija.

Kadangi Lietuvoje vartotojai sušaldytus žuvininkystės produktus paprastai valgo termiškai apdorotus, dėl kirmėlių kilusių susirgimo atvejų praktiškai nebūna. Atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma 100 procentų užtikrinti, kad nebus nė vieno parazito žuvininkystės produktuose, pagal tarptautinius standartus Codex Alimentarius yra leidžiama iki 5 kirminų 1 kg žuvų.



Vertina griežčiau

Tačiau Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje reikalavimai yra griežtesni: matomų parazitų žmonių maistui tiekiamuose žuvininkystės produktuose neturi būti iš viso. Žemės ūkio ministerija perspėja, kad jei matomų parazitų pašalinti neįmanoma, žuvininkystės produktų tiekti į rinką negalima.

Maisto produktų inspektorė V. Vasiliauskienė apgailestavo, jog kirmėlių žuvyje radusi vilkaviškietė nesikreipė į Vilkaviškio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tada produktas būtų nusiųstas į laboratoriją ir tiksliai išsiaiškinta, koks parazitas aptiktas žuvyje. Be to, maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai galėtų patikrinti prekybos centre likusią žuvų partiją.

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai primena, kad visais su maisto kokybe susijusiais atvejais reikėtų kuo skubiau pranešti tel. (8 342) 52 307 / 52 249 arba 8 800 40 403.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas