„Santaka“ / Svarbu pasirūpinti ir pagyvenusių žmonių emocine sveikata / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Vyresnio amžiaus žmonėms būdingi savo buvusio gyvenimo prasmingumo, svarbos apmąstymai, svarstymai.

Kristinos Žalnierukynaitės nuotr.


Svarbu pasirūpinti ir pagyvenusių žmonių emocine sveikata



Rytoj minėsime tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Psichologė Aušra Naujokaitė kviečia nepamiršti apie vyresnio amžiaus žmonių psichologinės būsenos svarbą.

Kiekvienais metais spalio 10-ąją dieną Jungtinių tautų organizacija skatina atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. Lietuvoje gyvens apie 2, 5 mln. gyventojų, iš jų pensininkų – daugiau nei 800 tūkst. Apie ketvirtadalį Europos gyventojų jau dabar sudaro vyresni nei 60 metų asmenys. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vyresni nei 60 m. gyventojai sudaro apie 20 proc.; prognozuojama, kad 2030 m. tokie asmenys sudarys apie trečdalį gyventojų. Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimu, pagyvenę žmonės yra nuo 60 iki 74 metų, seni – nuo 75 iki 90 metų, o virš 90 metų vadinami ilgaamžiais.

Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma” psichologė Aušra Naujokaitė primena, kad senėjimas yra laipsniškas procesas, susijęs su tam tikrais pokyčiais. Anot jos, yra skirtingų amžiaus tarpsnius aiškinančių psichologinių teorijų. Remiantis psichologo Eriko Eriksono psichosocialine asmenybės raidos teorija, apytiksliai 65 metų žmogus pereina į taip vadinamą „vėlyvosios brandos” periodą. Svarbu yra ne tik chronologinis amžius, bet psichologiniai pasikeitimai.

Pateikiame interviu su reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma” psichologe Aušra Naujokaite.

Visuomenėje plačiai naudojama orios senatvės” sąvoka. Kaip apibūdinti šį reiškinį?

Orumas yra labiau filosofinis terminas. Man labiau norisi kalbėti apie gerą psichologinę savijautą senatvėje. Jai įtaką daro keletas veiksnių: sveikatos būklė, finansinė situacija, psichologinės pusiausvyros su aplinka ir pačiu savimi palaikymas ir pan. Vienas iš svarbių uždavinių senatvėje yra prisitaikymas, adaptavimasis prie naujos gyvenimo situacijos, sveikatos pokyčių, finansinių, aplinkos pasikeitimų. Ryšių su kitais žmonėmis palaikymas tame amžiaus tarpsnyje yra ypač svarbus. Santykių su artimais žmonėmis palaikymas daro įtaką asmens savigarbai ir savęs vertinimui.

Su kokiomis psichologinėmis problemomis dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus žmonės?

Vyresnio amžiaus žmonėms būdingi savo buvusio gyvenimo prasmingumo, svarbos apmąstymai, svarstymai. Tuo laikotarpiu vyksta tarsi vidinis „tvarkymasis” praeities, dabarties ir ateities aspektais. Permąstant gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Šiuo periodu gali apimti nerimas, beprasmybės jausmas, stiprus vienišumo jausmas. Kartais žmogus gali išgyventi neviltį ar gilų liūdesį.
Vienas iš svarbių uždavinių senatvėje yra prisitaikymas, adaptavimasis prie naujos gyvenimo situacijos, sveikatos pokyčių, finansinių, aplinkos pasikeitimų.


Kodėl senoliai dažnai jaučiasi nereikalingi ir nustumti į visuomenės paraštes?

Nereikalingumo jausmas gali kilti dėl skirtingų priežasčių. Viena iš priežasčių – artimo ryšio poreikio nepatenkinimas. Žmonėms norisi palaikyti ryšį su brangiais žmonėmis, jaustis mylimais. Nepatenkinus šio poreikio gali kilti nereikalingumo, vienišumo jausmai. Socialiniai kontaktai senatvėje nutrūksta dėl artimų žmonių (partnerių, draugų, kolegų) mirčių arba sumažėja dėl sunkumų fiziškai kontaktuoti su artimaisiais dėl sveikatos problemų ir finansinių galimybių pasikeitimų.

Kaip artimieji gali padėti susitaikyti su pokyčiais?

Kalbant apie pagalbą pagyvenusiems žmonėms reikia atminti, kad, nepaisant šiam amžiaus tarpsniui būdingų panašumų, yra daug individualiai patiriamų sunkumų. Tad norint padėti žmogui, svarbu gerai suprasti, kokie yra konkretaus žmogaus svarbiausi poreikiai ir kaip galime padėti juos patenkinti. Atsižvelgimas į kiekvieno žmogaus individualumą yra svarbi jau minėto orumo palaikymo dalis.

Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms reikia padėti rasti būdų užsiimti mėgstama veikla, bendrauti su draugais. Jei žmogus išsako poreikį bendrauti su savo amžiaus žmonėmis, gali būti naudingi bendraamžių klubai ar įvairios pagyvenusiems žmonėms skirtos programos. Kitiems reikia užtikrinti komfortą ir tinkamą medicininę priežiūrą, arba pritaikyti jų aplinką patogiam funkcionavimui. Gerai savijautai vyresniame amžiuje padeda ir fizinis aktyvumas. Jis naudingas ne tik fizinei sveikatai, bet taip pat padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą, o tai savo ruožtu prisideda prie geros psichologinės savijautos.

1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms.

Apie „Gemma”:

Reabilitacijos ir slaugos centre „Gemma” sukaupta naujausia ir moderniausia reabilitacijos įranga. „Gemma” vienintelė Lietuvoje pradėjo taikyti skoliozės gydymą taikant Schroth metodą. Atsinaujinusį sveikatingumo centrą įvertino ir profesionalūs sportininkai. „Gemma” bendradarbiauja su „Žalgirio” futbolo komanda, „Lietuvos ryto”, „Kibirkšties” krepšinio komandomis, taip pat su kitais sporto klubais, federacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Įmonė aktyviai dalyvauja įvairiuose sveikatą ugdančiuose projektuose. „Gemma” dirba 80 įvairių sričių medicinos ir kineziterapijos profesionalų.





Publikuota: 2016-09-30 10:33:49

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai