Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 

---

Autošaržas.

Rugsėjo 24 d. (šeštadienį), 13 val., Kybartuose rengiama dailininko, karikatūristo, animatoriaus Zenono Šteinio atminimo popietė. Ji vyks Pasaulio kybartiečių draugijos patalpose, J. Basanavičiaus g. 33 (Kybartų pašto II aukšte). Taip pat bus atidengta šiam kraštiečiui skirta memorialinė lenta.

Z. Šteinys gimė 1946-ųjų liepą Kybartuose. 1971 m. jis Kaune baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1984 m. – aukštuosius režisierių ir scenaristų kursus Maskvoje. Kartu su šiuo menininku Lietuvos kino studijoje dirbo ir kūrė garsus animatorius Ilja Bereznickas (filmuko „Baubas“ kūrėjas).

Pasak draugų ir kritikų, Z. Šteinys buvo puikus karikatūristas ir piešėjas. Jo pieštos karikatūros pelnė daugybę apdovanojimų – nuo „Auskarų“ balandžio 1-osios proga rengtose kasmetinėse parodose Lietuvoje iki premijų bei diplomų Skoplėje, Taline, Trente, Prahoje.

Z. Šteinys dalyvavo daugiau kaip 70-yje tarptautinių karikatūros parodų, surengė septynias personalines karikatūrų parodas ne tik Lietuvoje, bet ir Krokuvoje (Lenkija), Visbyje (Švedija). Menininkas yra vadinamas vienu geriausių Lietuvos karikatūristų.

Pirmasis Z. Šteinio filmukas – jo diplominis darbas „Buvo buvo, kaip nebuvo“. Žaismingas, novatoriškas ir nepaklūstantis iki tol gyvavusiems animacijos dėsniams filmas, pasak kritikų, nubrėžė kryptį į naują stilių ir nepriklausomybę. Jame jau tada buvo panaudotas trispalvės motyvas.

1988 metais menininkas sukūrė animacinį filmą „Dosnumas“, dar po dvejų metų – „Kadaise Lietuvoje“ (pagal legendą apie Vilniaus įkūrimą). Paskutinio savo filmo „Batas“ Z. Šteinys nepabaigė. Šį režisieriaus sumanymą po jo mirties įgyvendino kūrybinė grupė.

Visą savo produktyvųjį gyvenimą Z. Šteinys praleido Vilniuje. Šis miestas, atvėręs plačias galimybes, padėjo menininkui įgyvendinti visus kūrybinius sumanymus. Tačiau geriausiai jis jausdavosi tėvų namuose M. Mažvydo gatvėje, Kybartuose. Todėl kai tik norėdavo susikaupti ar iliustruoti kokią knygelę, Z. Šteinys visada važiuodavo į tėviškę, užsidarydavo viename kambarėlyje ir dirbdavo.

Šeštadienį Kybartuose rengiamoje atminimo popietėje bus proga prisiminti, pasikalbėti apie dailininką Z. Šteinį ir jo kūrybą, atidengti menininko buvimą šiame mieste liudijančią memorialinę lentą.





„Santakos“ inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---