|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ /
|
|
|
Nuotr. nlp.lt
Mobilieji telefonai tapo tokia svarbia žmonių gyvenimo dalimi, kad su jais nenorima skirtis nė minutei: ant jų užkrenta indai virtuvėje, jie skęsta voniose, unitazuose, yra netyčia išskalbiami, sulaužomi po transporto priemonių ratais ar tiesiog išslysta iš rankų, kišenių ir sudūžta.
Remiantis BTA apdraustų išmaniųjų įrenginių žalų statistika, dažniausiai nukenčia mobilūs telefonai – 80 proc. ir likę 20 proc. – planšetiniai bei nešiojami kompiuteriai. Dažniausi registruojami gedimai – sudužę mobiliųjų telefonų ekrano stiklai, dėl smūgio, apliejimo ar įkritimo į vandenį sugedę vidaus mechanizmai.
„Daugiausiai telefonų sugadinama kasdieninėse situacijose: žmonės ir tvenkinius kasa, ir betonavimo darbus atlieka su išmaniaisiais kišenėse, netyčia išmeta juos lipdami iš mašinos ar pamiršta, kad prieš išvažiuodami pasidėjo telefoną ant automobilio stogo. Taip pat telefonai išslysta iš rankų, nukrenta nuo stalo, baro ar kito paviršiaus, yra apliejami. Mūsų praktika rodo, kad už absoliučiai didžiausią dalį išmaniųjų įrenginių žalų atsakingi suaugusieji, kurie, atrodo, nelinkę paleisti telefono iš rankų“, - sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Vyrai dažnai paskandina išmaniuosius unitaze ar vonioje, kai užmiršta juos užpakalinėje kelnių kišenėje, o moterys įmeta į kriauklę ar vonelę su vandeniu, tvarkydamos namus, netyčia išskalbia su drabužiais. Taip pat gana dažnai mobilieji sutraiškomi po automobilių ar net žemės ūkio technikos ratais.
Skaičiuojama, kad vidutinės išmaniųjų įrenginių žalos Lietuvoje svyruoja apie 200–300 eurų. Jų draudimas pradėjo populiarėti 2014 - 2015 metais, o šiemet tapo įprasta perkama paslauga, namų turto draudimo dalimi.
„Kelis šimtus eurų siekiančios išmaniųjų įrenginių žalos gali būti skausmingos asmeniniam biudžetui, tačiau riziką galima sumažinti paprastomis priemonėmis: telefoną visuomet nešiotis vienoje vietoje, pavyzdžiui – kairėje kelnių kišenėje, bet vengti užpakalinių kišenių, naudoti apsauginį dėklą, nedėti telefono šalia kavos, arbatos puodelio, sriubos ar gėlių vazos ir būtinai reikėtų atidėti toliau į šalį, jei ruošiamasi atlikti namų ruošos ar kitus darbus“, - sako D. Strazdienė.
Kaip bebūtų keista, viena rimčiausių telefonų sugadinimo rizikų yra įsigalėjęs įprotis nešioti juos užpakalinėse kišenėse: atsisėdus telefonas gali būti paprasčiausiai sulaužytas, nes naujausi įrenginiai yra ploni ir gana trapūs.
Pasak BTA atstovės, kasdieninių reikalų tvarkymas į mobiliuosius įrenginius sparčiai keliasi iš namų ar darbo kompiuterių, o su laiku mobilumo dar daugės, todėl tikėtina, kad augs ir išmaniųjų renginių draudimo paslaugos populiarumas.
Eurostato duomenimis, 2015 metais Lietuvoje išmaniaisiais įrenginiais ne namuose ir ne darbe prie interneto jungėsi 38 % šalies gyventojų nuo 16 iki 74 metų amžiaus – 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. 2012 metais tokių mobilių žmonių buvo tik 17%.
Anot D. Strazdienės, didžioji dalis Lietuvos namų ūkių išmaniuosius įrenginius turi ir paprastai jais būna aprūpinti visi šeimos nariai.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2, 6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
BTA info
Mobilieji telefonai tapo tokia svarbia žmonių gyvenimo dalimi, kad su jais nenorima skirtis nė minutei: ant jų užkrenta indai virtuvėje, jie skęsta voniose, unitazuose, yra netyčia išskalbiami, sulaužomi po transporto priemonių ratais ar tiesiog išslysta iš rankų, kišenių ir sudūžta. |
Remiantis BTA apdraustų išmaniųjų įrenginių žalų statistika, dažniausiai nukenčia mobilūs telefonai – 80 proc. ir likę 20 proc. – planšetiniai bei nešiojami kompiuteriai. Dažniausi registruojami gedimai – sudužę mobiliųjų telefonų ekrano stiklai, dėl smūgio, apliejimo ar įkritimo į vandenį sugedę vidaus mechanizmai.
„Daugiausiai telefonų sugadinama kasdieninėse situacijose: žmonės ir tvenkinius kasa, ir betonavimo darbus atlieka su išmaniaisiais kišenėse, netyčia išmeta juos lipdami iš mašinos ar pamiršta, kad prieš išvažiuodami pasidėjo telefoną ant automobilio stogo. Taip pat telefonai išslysta iš rankų, nukrenta nuo stalo, baro ar kito paviršiaus, yra apliejami. Mūsų praktika rodo, kad už absoliučiai didžiausią dalį išmaniųjų įrenginių žalų atsakingi suaugusieji, kurie, atrodo, nelinkę paleisti telefono iš rankų“, - sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Vyrai dažnai paskandina išmaniuosius unitaze ar vonioje, kai užmiršta juos užpakalinėje kelnių kišenėje, o moterys įmeta į kriauklę ar vonelę su vandeniu, tvarkydamos namus, netyčia išskalbia su drabužiais. Taip pat gana dažnai mobilieji sutraiškomi po automobilių ar net žemės ūkio technikos ratais.
Skaičiuojama, kad vidutinės išmaniųjų įrenginių žalos Lietuvoje svyruoja apie 200–300 eurų. Jų draudimas pradėjo populiarėti 2014 - 2015 metais, o šiemet tapo įprasta perkama paslauga, namų turto draudimo dalimi.
„Kelis šimtus eurų siekiančios išmaniųjų įrenginių žalos gali būti skausmingos asmeniniam biudžetui, tačiau riziką galima sumažinti paprastomis priemonėmis: telefoną visuomet nešiotis vienoje vietoje, pavyzdžiui – kairėje kelnių kišenėje, bet vengti užpakalinių kišenių, naudoti apsauginį dėklą, nedėti telefono šalia kavos, arbatos puodelio, sriubos ar gėlių vazos ir būtinai reikėtų atidėti toliau į šalį, jei ruošiamasi atlikti namų ruošos ar kitus darbus“, - sako D. Strazdienė.
Kaip bebūtų keista, viena rimčiausių telefonų sugadinimo rizikų yra įsigalėjęs įprotis nešioti juos užpakalinėse kišenėse: atsisėdus telefonas gali būti paprasčiausiai sulaužytas, nes naujausi įrenginiai yra ploni ir gana trapūs.
Pasak BTA atstovės, kasdieninių reikalų tvarkymas į mobiliuosius įrenginius sparčiai keliasi iš namų ar darbo kompiuterių, o su laiku mobilumo dar daugės, todėl tikėtina, kad augs ir išmaniųjų renginių draudimo paslaugos populiarumas.
Eurostato duomenimis, 2015 metais Lietuvoje išmaniaisiais įrenginiais ne namuose ir ne darbe prie interneto jungėsi 38 % šalies gyventojų nuo 16 iki 74 metų amžiaus – 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. 2012 metais tokių mobilių žmonių buvo tik 17%.
Anot D. Strazdienės, didžioji dalis Lietuvos namų ūkių išmaniuosius įrenginius turi ir paprastai jais būna aprūpinti visi šeimos nariai.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2, 6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
BTA info
Publikuota: 2016-09-23 11:39:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|