„Santaka“ / Žinios apie kelią į savižudybę išsaugotų žmogų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-09-21 16:14

Dalinkitės:  


Net ir tada, kai žmogus nekalba apie savo skausmą bei problemas, tam tikrus signalus aplinkiniams jis vis dėlto siunčia.

Autorės nuotr.


Žinios apie kelią į savižudybę išsaugotų žmogų

Renata VITKAUSKIENĖ

Kai žmogus iš gyvenimo pasitraukia savo valia, kaskart lieka neatsakytų klausimų. Kodėl jis taip pasirinko? Kokie veiksmai reiškė pagalbos paieškas? Gal aplinkiniai neatpažino to šauksmo ar nežinojo, kaip reikėtų reaguoti? Atsakymų į šituos klausimus pateikė rajone viešėjęs asmenybės ugdymo ir meditacijos mokytojas Vygandas Pikčiūnas.



Gebėti laiku suklusti

Visuomenės sveikatos biuras rajono gyventojus kvietė į paskaitą „Savižudybių rizikos atpažinimas ir efektyvi pagalba“. Jos paklausyti susirinko švietimo, ugdymo, globos įstaigų socialinės darbuotojos, visuomenės sveikatos, su nemotyvuotu jaunimu dirbančios įdarbinimo specialistės. Paskaitą V. Pikčiūnas skaitė ir Kybartų pataisos namuose, kur jo klausėsi nuteistieji ir personalas.

Vis dėlto atpažinti būsenas, signalizuojančias apie brandinamą planą pakelti prieš save ranką, žinoti apie pagalbos suteikimo principus ir prevenciją verta kiekvienam. Mat savižudybė nebūna spontaniškas poelgis, jam palaipsniui rengiamasi, tad svarbu nepraleisti to laiko, kai dar galima bandyti padėti.

Lektorius V. Pikčiūnas aiškino, kad žmogus savižudybei pirmiausia pradeda ruoštis psichologiškai, taip pat – kokie etapai nueinami iki momento, kai pasiryžtama žengti į mirtį, kokią įtaką šitam sprendimui daro aplinkinių vienokia ar kitokia reakcija, alkoholis, Mėnulio fazė. Pranešėjas davė patarimų, kaip tinkamai reaguoti, iš šalia esančiojo išgirdus apie ketinimą pasitraukti iš gyvenimo.



Dažniausiai siunčia ženklus

Paskaitoje akcentuota, jog potencialus savižudis ilgai ruošiasi lemtingam žingsniui ir tarsi tampa įkaitu užburtame rate. Pirmasis žingsnis link savižudybės yra mintis apie ją. „Kokios mintys, toks ir gyvenimas, koks gyvenimas, tokios ir mintys“, – taip galima įvardyti tą save „maitinantį“ slogių emocijų, jausmų pritvinkusį ratą.

„Žmogaus protas nėra begalinis. Blogos emocijos, jausmai jame galų gale nebetelpa“, – sakė V. Pikčiūnas. Daug požymių rodo, kad asmuo dvasiškai, psichologiškai jaučiasi blogai. Net ir tais atvejais, kai žmogus garsiai taip ir neprabyla apie ketinimą atimti sau gyvybę, esama tam tikrų signalų. Potencialus savižudis neadekvačiai elgiasi, pasikeičia išvaizda, mimika, netgi veidas. Kartais griebiamasi vaistų, narkotikų, alkoholio. Pasak V. Pikčiūno, atlikdami tam tikrus veiksmus potencialūs savižudžiai tokiu būdu kaupia drąsą. Vis dėlto gana dažnai signalų apie savo ketinimą nusižudyti jie duoda: sušneka apie nenorą gyventi, savižudybę įvardija kaip vienintelę išeitį iš užklupusių sunkumų.

Tolimesnė įvykių eiga labai daug priklauso nuo aplinkinių reakcijos į jiems siunčiamus ženklus. „Jei šalia esantieji tų signalų nepamato, potencialus savižudis gauna dar vieną smūgį, kuris gali būti lemiamas“, – kalbėjo lektorius. Juolab kad yra žmonių, kurie vieną kartą neišgirsti antrą sykį jau ir nebesiskųs.

Jeigu žmogus kartą bandė žudytis, labai tikėtina, jog per ateinančius metus vėl bandys, nebent bus suvokęs, kad anuomet darė labai didelę kvailystę.

Mat neretai žmogaus mąstymą apriboja išankstinė nuostata, jog iš sunkios situacijos gali būti ir yra tik viena vienintelė išeitis. Beje, kuo asmuo yra vyresnis, tuo mažiau geba ieškoti įvairesnių išeičių iš probleminės situacijos, tuo siauriau jis mąsto.



Reikia užuojautos, bet ne patarimų

V. Pikčiūnas akcentavo, jog pirmoji emocinė pagalba užsiminusiajam apie savižudybę yra užuojauta. „Jokiu būdu neapipilkite žmogaus patarimais, kaip jam derėtų elgtis, nepulkite menkinti jį slegiančios problemos, „gydyti“ savo asmeniniu požiūriu į jo situaciją! Pirmiausia reikia užuojautos! – akcentavo lektorius. – Žmogus turi suvokti, kad savo kelyje yra ne vienas. Jam reikia išsikalbėti, reikia, jog kas nors išklausytų, aiškiai ir nuolat rodytų, kad supranta jo emocinę būseną. Skatinkite, leiskite išsipasakoti, dėl ko jis jaučiasi taip blogai, jog net mąsto apie mirtį. Paskui klauskite, kokią dar išeitį, be savižudybės, žmogus įžvelgia. Itin svarbu pokalbį vesti taip, kad potencialus savižudis pats atrastų ir pats įvardytų daugiau išeities būdų iš jį slegiančios situacijos, o ne tik tą vienintelį. Nuolat pabrėžkite, kad užjaučiate ir kad žmogumi, jo gebėjimu išspręsti sudėtingą situaciją tikite, nes tam turite pagrindo. Juk praeityje jis tikrai yra įveikęs ne vieną sudėtingą problemą.“

Būtų efektyviau, jei pokalbiai vyktų ne kambaryje (anot lektoriaus, keturkampės patalpos didina stresą), o lauke, kur daugiau erdvės ir šviesos.

Prakalbusiajam apie savižudybę verta priminti apie pagalbos telefonu linijas. Žmogus turės su kuo pasikalbėti, tokiu būdu galės „paleisti“ jį slegiančias negatyvias emocijas, o juk bekalbant kyla minčių, prasiplečia mąstymas, atrandama daugiau išeičių iš probleminės situacijos.



Slopina išgyvenimo instinktą

Lektorius paaiškino, kokį juodą darbą su žmogaus psichika atlieka alkoholis. „Girtas žmogus pasidaro drąsus. Alkoholis nuslopina protą, instinktą išgyventi, viršų paima emocijos. Būna atvejų, kai ranką prieš save kelia tuo momentu blaivus žmogus, tačiau jo psichika jau iš anksčiau yra paveikta alkoholio. Alkoholis neabejotinai priartina tą minutę, kai žmogus savo valia žengia į mirtį“, – tvirtino V. Pikčiūnas.

Jis taip pat teigė, kad žmogaus emocinę būseną veikia ir Mėnulio fazė. „Per pilnatį emocinės pusiausvyros stokojančiam žmogui tampa nebeaktualus instinktas išgyventi, jis protu nebesuvokia gyvenimo prasmės, jį kamuojantis emocinis skausmas iškyla kaip pats svarbiausias dalykas“, – teigė V. Pikčiūnas.

Tėvams verta pasidomėti, kokio turinio tekstus dainuoja vaikų pamėgti atlikėjai, kas yra atžalų „dievukai“, ką šie propaguoja. Pasak lektoriaus, „visokios „sunkiosios“ muzikos, gotai jautresnį, silpnesnį žmogų gali privesti prie savižudybės“.

Labai subtiliai ir atidžiai vertėtų žiūrėti į tuos atvejus, kai kyla įtarimų, jog kalbomis apie savižudybę, galbūt tam tikrais veiksmais yra manipuliuojama. Taip daro žmogus, siekiantis konkrečios naudos ir turintis savų tikslų. Vis dėlto kažkada manipuliatorius gali ryžtis pakelti prieš save ranką.



Judėti ir tikėti

Atkurti, palaikyti emocinę pusiausvyrą žmogui labiausiai padeda judėjimas, gamta ir tikėjimas. Pasak V. Pikčiūno, žmogui labai svarbu tikėti, turėti dvasinę atramą. „Visos religijos yra geros. Kad nebūtų nusivylimo, nereikia klaidingai tapatinti Dievo ir žmonių, kurie „atneša“ religiją“, – tikėjimo svarbos neneigė lektorius.

Jis akcentavo, jog siekiant emocinės pusiausvyros labai naudinga būti gamtoje. „Žiūrėkite į tekantį vandenį, galų gale – į gatvės judėjimą, jei nėra kitų galimybių, tik jokiu būdu ne į ekraną! Televizijos filmai, kompiuteris problemų dėl emocinės pusiausvyros nesprendžia, o tik nukelia jas tolyn. Tinka žvejyba, sportas – viskas, kas išjudina kūną. Padeda klasikinės muzikos, gamtos garsų įrašų klausymas“, – emociškai vertingas veiklas priminė V. Pikčiūnas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas