Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-30 21:43

---

Da­nu­tės Me­de­lie­nės ran­kos, ro­dos, da­ro ste­buk­lus: jos ta­po, kar­po, siu­va...

Autorės nuotr.

Naujai susikūrusios Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės šventėje buvo pristatyta Danutės Medelienės karpinių paroda.

Moteris pasakojo, kad piešimu susidomėjo vaikystėje, gavusi pirmuosius pieštukus. Iš pradžių kiekvienas popieriaus lapelis buvo išmargintas gėlėmis, vėliau mergaitė išmoko neblogai kopijuoti.

Lapo formatas vis didėjo, vaizdai tapo pilnesni, kopijavimas tapo nebeįdomus. Tėvas labai didžiavosi dukros talentu, todėl, pasitaikius progai, parveždavo dažų, teptukų ar pieštukų.

Būdama penktokė, Danutė piešdavo didžiausius paveikslus, o jų užsisakyti ir nusipirkti žmonės atvažiuodavo net iš gretimų kaimų. Už vieną paveikslą mokinukė gaudavo 10 rublių. Už tuos pinigus ji vėl pirkdavo dažų ir kitų reikmenų.

Vėliau labiau rūpėjo mokslai, draugai ir piešimas buvo kiek primirštas. Tiesa, jau dirbdama D.Medelienė piešdavo sienlaikraščiuose. Nors pavykdavo puikiai, tačiau tai tebuvo tik darbas.

Teptuką į D.Medelienės rankas sugrąžino sunkios gyvenimo akimirkos. Kai moteris neteko darbo, širdyje vėl įsižiebė kibirkštėlė, kuri paskatino kurti. Daugelį pirmųjų savo paveikslų D.Medelienė išdalijo draugams ir giminaičiams. Dabar jos kambario sienas puošia gausybė peizažų ir karpinių.

Karpinius Danutė pirmą kartą pamatė „Rudenėlio“ klubo vakaronėje, kai buvo demonstruojamos skaidrės su karpytomis verpstėmis. Vėliau apie juos išgirdo per televiziją. Tačiau pati bandyti nesiryžo, nes manė, kad tai per daug sudėtingas užsiėmimas.

Tačiau vieną dieną su piešimo sąsiuviniu rankose ją aplankė anūkė ir pareiškė, jog mokykloje reikia padaryti karpinį. Moteris bandė gintis, jog nemoka, bet mergaitė nenorėjo nė girdėti, tik pridūrė, jog “močiutė viską gali išmokti“.

Pirmiausia Danutė pabandė simetriškus karpinius ir pati jais susižavėjo.

Moteris nusprendė neapleisti šio užsiėmimo, ir dabar jos kolekcijoje gausybė peizažų, žvėrių, šventųjų paveikslų, verpsčių, paukščių ir gėlių karpinių.

Visi giminaičiai ir geriausi draugai apdovanoti bent vienu D.Medelienės darbu.



Irma KURŠENTAITYTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---