„Santaka“ / Vokiečių statytas namas žymi Lietuvos valstybės pradžią

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-30 21:35

Dalinkitės:  


Č.Mackevičius dabar savo vokiškame name gali priimti ir svečius, ir anūkus.

Autorės nuotr.


Vokiečių statytas namas žymi Lietuvos valstybės pradžią

Po keleto metų bus jau pusė amžiaus, kai vištyčiokų Mackevičių šeima gyvena šiuose namuose. Per tą laiką būta visko – keitėsi valdžios, buvo statomos ir griaunamos užkardos, o vokiečių statytas, savitos architektūros namas tebestovi. Ties juo – nulį kilometrų žymintis ženklas. Nors prieš šį statinį yra dar vienas, pagal šį žymėjimą Lietuvos valstybė prasideda būtent čia...



Žandarų buveinė

Česlovas Mackevičius pasakojo, kad čia anksčiau buvęs vokiečių žandarmerijos pastatas. Toliau, rusų sienos link stovintis statinys buvo jų muitinė. Šeimininko žmonos Irenos Mackevičienės duomenimis, jų namas statytas apie 1930 metus. Čia žandarams tekdavo tardyti muitininkams neįtikusius žmones.

Tuo metu nebuvo labai griežtos kontrolės, lietuviai ir vokiečiai per sieną iki 1934 metų vaikščiojo laisvai, todėl vyko aktyvi spirito kontrabanda.



Pirko iš kolūkio

Mackevičių šeima iš tuometinio kolūkio pusę namo nupirko 1960 metais. Kitą pusę įsigijo kaimynas, kuris čia gyvena ir šiandien. Tada pusė statinio kainavo 20 tūkstančių rublių. Iš šio namo Č.Mackevičius išėjo į armiją, čia parsivežė žmoną, užaugino du vaikus.

Name net neįrengti rūsiai, nes, vos pakasus, iš žemės veržiasi vanduo. Juk ežeras – čia pat.



Atsidūrė anapus

Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, trejetas Vištyčio pakraščio gyventojų šeimų atsidūrė kaimyniniame „užsienyje“. Tarp jų ir Mackevičiai. Namo šeimininkas atsimena, kaip nelengva buvo gyventi keliolika metų. Į Vištytį juos leisdavo tik pagal sąrašus, nei giminės, nei vaikai į jų namus kada panorėję atvykti negalėjo. Pasimatyti dažniau buvo įmanoma tik išėjus už užkardos.

Č.Mackevičius sakė ne kartą rusų pasieniečiams padėjęs paskersti kiaulę, bet kai reikėdavo eiti ar važiuoti per sieną, jie jokių nuolaidų nedarydavo, tiesiog apsimesdavo, kad nepažįsta...



Laikas nepalietė

Sukako jau dveji metai, kai užkarda perkelta už lietuvių namų. Mackevičių kiemas vasarą nuolat pilnas žmonių. Atvažiuoja vaikai, trys anūkai.

Vokiečių namas nuo pastatymo dienos mažai pasikeitė: išliko toks pat aukštas, stačiais šlaitais stogu, dengtu tikromis vokiškomis čerpėmis, tebestovi tos pačios, laiko nepaliestos sienos. Mackevičiai savo būsto pusę nudažė gelsvomis spalvomis, pakeitė langus, nes senuosius jau netrukdomas varstė vėjas, pasistatė priestatą.



Amžinas „emigrantas“

Seniūno B.Politos manymu, vokiečiai tokiais stačiais stogo šlaitais namus statydavo dėl to, kad lengviau būtų laikyti sunkias čerpes. Bekasdami pamatus priestatui, šeimininkai nieko ypatingo neaptiko – suirti bebaigiantį šalmą, šautuvo diržą. Jokių kaulų ar dar ko nors, liudijančio šiurpius faktus, nerasta. Matyt, vištyčiokai su vokiečiais nesipyko, tai ir dramų čia nebūta.

– Namas geras, nešaltas, – pasakojo šeimininkas, – čia gera aura, nėra kuo skųstis. Pasak seniūno, Vištytyje nemaža senų, ne lietuvių statytų pastatų. Šitas įdomus tuo, kad, net ir stovėdamas vienoje vietoje, įvairiu metu priklausė skirtingoms valstybėms.



Pažeidėjams griežti

Dabar Mackevičiai džiaugiasi „sugrįžę“ į Lietuvą. Šeimininkas apipjaustė paežerės medžių šakas, kad per langą matytųsi didžiulis Vištyčio ežeras. Tik maudantis užsimiršti negalima. Nors teritorija vandenyje niekuo nepažymėta, rusų pasieniečiai iškart tempia įžengusį jų pusėn pas save. Paskui „sienos pažeidėjas“ (tai kas, kad iš nežinojimo) su didelėmis ceremonijomis ir palydomis perduodamas lietuvių pasieniečiams Kybartuose.

Tokia istorija neseniai atsitiko dviem terminalo statybininkams, kurie maudydamiesi netyčia pažeidė valstybių sieną. Juos rusai grąžino tik po dviejų dienų.

Pasak Č.Mackevičiaus, tai, matyt, principo reikalas. Juk pasieniečiai paprasčiausiai galėtų įspėti, kad maudytis čia negalima, bet ne...

– Kaip gera, kai gali grįžti iš kaimyno kada nori, sulaukti svečių, kai niekas prie pat namų nelaiko tavęs už uždaryto užtvaro, – su palengvėjimu atsiduso Č.Mackevičius.



Goda PAUKŠTYTĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas