Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su čiaupu (švarus, gali atvežti), SEAT LEON (po eismo įvykio, 2000 m., 1,4 l, benzinas, TA iki 2021 m. birželio mėn., 500 Eur). Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-12-15 09:23:16 Vieniša 68 metų moteris išsinuomotų 1 kambario butą pirmame aukšte renovuotame name Vilkaviškyje (pageidautina su baldais). Tel. 8 689 05 975.
Galioja iki: 2019-12-15 16:37:14 Parduoda naudotą šaldytuvą „Whirpool“ (100 Eur), 3 stalčių šaldiklį „Dea“ (50 Eur). Tel. 8 614 43 227.
Galioja iki: 2019-12-16 14:22:48 Pigiai parduoda 2 kambarių butą su patogumais Pajevonyje. Tel. 8 655 14 017.
Galioja iki: 2019-12-21 09:58:53 Parduoda 95 a sklypą Gižų-Daržininkų k., Marijampolės g. 46, Gižų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 646 08 542.
Galioja iki: 2019-12-22 13:11:27 Parduoda sodybą Alvite (25 a sklypas, tvarkingas namas, pakeistas stogas, nauja elektros instaliacija ir santechnika, visi inžineriniai tinklai, šalia yra darželis, mokykla). Tel. 8 663 67 001.
Galioja iki: 2019-12-22 14:33:20 Parduoda žąsis (gyvas ir skerdieną). Tel. 8 652 39 190.
Galioja iki: 2019-12-23 14:40:53
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-08-30 21:32
Svarbiausia – padėti jaunam žmogui suvokti gyvenimą
Per geltonas rugpjūčio ražienas, šlamėdamas pavargusia žaluma, beldžiasi į širdis rugsėjis. Jis atveria
mokyklų duris ir kaip didysis mokytojas suleidžia visus į klases. Prieš Rugsėjo 1-ąją kaip niekada susipina
mintys ir jausmai. Prieš Rugsėjo 1-ąją kaip niekada norisi tapti geresniu, gražesniu.
|
Kiekviena Rugsėjo 1-oji mano sielon atneša sumaištį. Man ir graudu, ir linksma. Taip visų esu pasiilgusi,
jog norisi kiekvieną apkabinti: pasimetusį pirmokėlį, netikėtai suaugusį dvyliktoką ir net kolegas.
Bet ypatingiausi man atrodo mano mokiniai. Aš juos stebiu su nepaprastu švelnumu.
Suprantu, kad į mūsų kuriamą pasaulį ateina žmogus – dalelė visumos ir pats pasaulis. Iš pradžių tas žmogus stebi, klauso, uodžia, lyti – nesąmoningai priimdamas viską, kuo mes jį apsupame. Kaip baltas popieriaus lapas, kuriame pasaulis netrukdomas piešia save.
Bet ateina metas, kai tame piešinyje žmogus pasigenda savęs ir, tarsi perimdamas pieštuką, taria: „Toliau
aš pats!“ Kokia saldi ir kokia sunki mokytojui ta akimirka, užtrunkanti nei ilgiau, nei trumpiau – mokyklinius metus.
Pieštukas žmogaus rankose! Kad nesugriautų piešinio darnos, jis mėgina perprasti komponavimo dėsnius.
Bando suvokti save, kad nesuklystų, „įsipaišydamas“ ne tuo laiku ir ne toje vietoje. Greta kiti žmonės –
su savo mąstymu, jutimu, suvokimu – piešia tą patį pasaulį.
Kaip surasti savo vietą jame? Kaip suderinti savo piešinį su kitų? Kaip išmokti pasidalyti tegu ir vienu
per skausmą atrastu tikru ryšiu ir apsaugoti jį, kad kitas neatsargiu pieštuko brūkštelėjimu jo neužbrauktų?
Tam ir esame mes, mokytojai.
Žinoma, svarbu matematinės formulės, fizikos dėsniai, istorijos faktai, užsienio kalbų žinios ir net lietuvių
kalbos diktantai. Bet juk tikrai svarbiau padėti jaunam žmogui čia ir dabar. Padėti suvokti gyvenimą, įveikti jo sunkumus, pagelbėti jausmų sumaištyje, ištiesti ranką, kai viskas beprasmiška. O svarbiausia – leisti
tiems žmonėms gyventi. Gyventi patiems. Tai – mūsų vaikai. Vaikai tiesos, tiesmukiškumo ir pasaulio tokio, koks jis yra. Mes, mokytojai, jiems padedame suprasti, kas jie yra ir kad gyvenimas ne visuomet toks
gražus, kaip vaizduojamas močiutės pasakose.
Sakoma, kad vaiko lūpomis byloja tiesa – jis nieko nežino apie kompoziciją ir perspektyvą, bet neklysdamas atskiria, kas tikra, o kas – ne. Kaip gėlė, kuriai nereikia suvokti gamtos dėsnių tam, kad priimtų plaštakę ant savo žiedo ar kad lapu uždengtų skruzdę nuo netikėto lietaus lašo. Vaikas tiesiog yra – atviras,
duodantis, imantis ir tikras. Todėl mums, mokytojams, labai svarbi nekintanti tiesa, kurią įprasmina poetės
D.Teišerskytės žodžiai: „Vienas nuostabiųjų jausmų, prilygstantis nebent meilės nuojautai ar skrydžio
svaigumui, yra tavo ranka parašyta eilutė...“
Mes švelniai vedžiojame vaiko ranką, teisingai supinančią visus saitus, viskam atrandančią tikrąją vietą.
Tam ir gyvena mokytojas. Visai nedidelis žmogus, tačiau savyje talpinantis neaprėpiamus lobius. Mes dalijame juos ir taip auginame mokinius. Todėl būtent su mumis vaikišku balsu jie kalba apie visai nevaikiškus dalykus. Jie jau neieško savęs tuštumoje, bet ieško augančioje pilnatvėje. Jie išmoksta pripažinti savo
klaidas ir užduoda labai svarbų klausimą – ar mes būsime jų draugai ir po dešimtmečių?..
Kiekvieną Rugsėjo 1-ąją patikriname savo jausmus. Esu tikra – nė karto dar nesuklydau. Mano jausmai
tikri, aš myliu pasaulį, žmones, nepaprastai myliu savo mokinius. Taip, mokykloje mano vieta.
Noriu pasveikinti visus rajono mokytojus su didžių ir prasmingų darbų pradžia. Ir lai šie J.Marcinkevičiaus
žodžiai įprasmina mūsų, mokytojų, būtį: „Aš atėjau čionai mylėti ir žinau,/ Kad žemėje daugiau nėra ką
veikti.“
Lana VENSLOVIENĖ
Vilkaviškio rajono lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkė
Komentarai:
|
 
* Pro 60 naujų durų –
į išgražėjusias erdves
* Į knygą garbaus amžiaus moteris
suguldė šeimos istoriją * Paauglys šventiškai papuošė
visą daugiabutį
Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar galima įteikti nominaciją? Žmonės, organizacijos yra nominuojami, tai yra įvardijama, už kokius nuopelnus jų kandidatūros teikiamos nominacijoms. Laureatams įteikiami simboliniai nominacijų žymenys – statulėlės ar pan. Tačiau nominacija neteikiama, nes ji – ne daiktas, kurį galima paimti.
Šūksniai
Statistika
|