„Santaka“ / Svarbiausia – padėti jaunam žmogui suvokti gyvenimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-30 21:32

Dalinkitės:  


Svarbiausia – padėti jaunam žmogui suvokti gyvenimą

Per geltonas rugpjūčio ražienas, šlamėdamas pavargusia žaluma, beldžiasi į širdis rugsėjis. Jis atveria mokyklų duris ir kaip didysis mokytojas suleidžia visus į klases. Prieš Rugsėjo 1-ąją kaip niekada susipina mintys ir jausmai. Prieš Rugsėjo 1-ąją kaip niekada norisi tapti geresniu, gražesniu.

Kiekviena Rugsėjo 1-oji mano sielon atneša sumaištį. Man ir graudu, ir linksma. Taip visų esu pasiilgusi, jog norisi kiekvieną apkabinti: pasimetusį pirmokėlį, netikėtai suaugusį dvyliktoką ir net kolegas. Bet ypatingiausi man atrodo mano mokiniai. Aš juos stebiu su nepaprastu švelnumu.

Suprantu, kad į mūsų kuriamą pasaulį ateina žmogus – dalelė visumos ir pats pasaulis. Iš pradžių tas žmogus stebi, klauso, uodžia, lyti – nesąmoningai priimdamas viską, kuo mes jį apsupame. Kaip baltas popieriaus lapas, kuriame pasaulis netrukdomas piešia save. Bet ateina metas, kai tame piešinyje žmogus pasigenda savęs ir, tarsi perimdamas pieštuką, taria: „Toliau aš pats!“ Kokia saldi ir kokia sunki mokytojui ta akimirka, užtrunkanti nei ilgiau, nei trumpiau – mokyklinius metus.

Pieštukas žmogaus rankose! Kad nesugriautų piešinio darnos, jis mėgina perprasti komponavimo dėsnius. Bando suvokti save, kad nesuklystų, „įsipaišydamas“ ne tuo laiku ir ne toje vietoje. Greta kiti žmonės – su savo mąstymu, jutimu, suvokimu – piešia tą patį pasaulį.

Kaip surasti savo vietą jame? Kaip suderinti savo piešinį su kitų? Kaip išmokti pasidalyti tegu ir vienu per skausmą atrastu tikru ryšiu ir apsaugoti jį, kad kitas neatsargiu pieštuko brūkštelėjimu jo neužbrauktų? Tam ir esame mes, mokytojai.

Žinoma, svarbu matematinės formulės, fizikos dėsniai, istorijos faktai, užsienio kalbų žinios ir net lietuvių kalbos diktantai. Bet juk tikrai svarbiau padėti jaunam žmogui čia ir dabar. Padėti suvokti gyvenimą, įveikti jo sunkumus, pagelbėti jausmų sumaištyje, ištiesti ranką, kai viskas beprasmiška. O svarbiausia – leisti tiems žmonėms gyventi. Gyventi patiems. Tai – mūsų vaikai. Vaikai tiesos, tiesmukiškumo ir pasaulio tokio, koks jis yra. Mes, mokytojai, jiems padedame suprasti, kas jie yra ir kad gyvenimas ne visuomet toks gražus, kaip vaizduojamas močiutės pasakose.

Sakoma, kad vaiko lūpomis byloja tiesa – jis nieko nežino apie kompoziciją ir perspektyvą, bet neklysdamas atskiria, kas tikra, o kas – ne. Kaip gėlė, kuriai nereikia suvokti gamtos dėsnių tam, kad priimtų plaštakę ant savo žiedo ar kad lapu uždengtų skruzdę nuo netikėto lietaus lašo. Vaikas tiesiog yra – atviras, duodantis, imantis ir tikras. Todėl mums, mokytojams, labai svarbi nekintanti tiesa, kurią įprasmina poetės D.Teišerskytės žodžiai: „Vienas nuostabiųjų jausmų, prilygstantis nebent meilės nuojautai ar skrydžio svaigumui, yra tavo ranka parašyta eilutė...“

Mes švelniai vedžiojame vaiko ranką, teisingai supinančią visus saitus, viskam atrandančią tikrąją vietą. Tam ir gyvena mokytojas. Visai nedidelis žmogus, tačiau savyje talpinantis neaprėpiamus lobius. Mes dalijame juos ir taip auginame mokinius. Todėl būtent su mumis vaikišku balsu jie kalba apie visai nevaikiškus dalykus. Jie jau neieško savęs tuštumoje, bet ieško augančioje pilnatvėje. Jie išmoksta pripažinti savo klaidas ir užduoda labai svarbų klausimą – ar mes būsime jų draugai ir po dešimtmečių?..

Kiekvieną Rugsėjo 1-ąją patikriname savo jausmus. Esu tikra – nė karto dar nesuklydau. Mano jausmai tikri, aš myliu pasaulį, žmones, nepaprastai myliu savo mokinius. Taip, mokykloje mano vieta.

Noriu pasveikinti visus rajono mokytojus su didžių ir prasmingų darbų pradžia. Ir lai šie J.Marcinkevičiaus žodžiai įprasmina mūsų, mokytojų, būtį: „Aš atėjau čionai mylėti ir žinau,/ Kad žemėje daugiau nėra ką veikti.“



Lana VENSLOVIENĖ

Vilkaviškio rajono lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkė




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas