|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Neįgalieji dažnai prašo prie namų įrengti pandusą, kad galėtų ratukais išriedėti į lauką.
Asociatyvi nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Judėjimo negalią turinčių rajono gyventojų, kurių poreikiams reikėtų pritaikyti būstą, Savivaldybės sudarytoje eilėje laukia ne tiek ir daug. Tačiau prie lovos ar invalido vežimėlio prikaustytiems žmonėms net ir vienų metų eilė gali atrodyti labai ilga.
Skiriama suma
Rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Janina Sabaliauskienė paaiškino, kad kiekvienais metais Neįgaliųjų reikalų departamentas skiria tam tikrą sumą pinigų būstams pritaikyti neįgaliųjų reikmėms. Prie valstybės skiriamų lėšų tenka prisidėti ir rajono Savivaldybei. Nuo šių metų rajono Savivaldybės indėlis padidėjo: jos skiriamos lėšos neįgaliųjų būstams pritaikyti paaugo iki 30 proc. visos sumos. Kitąmet Savivaldybei teks padengti 40 proc. šių išlaidų.
Šiemet būstams pritaikyti mūsų rajono neįgaliųjų reikmėms iš valstybės biudžeto paskirta 8842 eurų. Valstybės skiriama suma proporcingai priklauso nuo rajono gyventojų skaičiaus ir to, kiek neįgaliųjų jame laukia eilėje. Tad jei eilėje laukia daugiau neįgaliųjų, skiriamos didesnės lėšos. Kita vertus, kuo didesnė eilė, tuo ilgiau pagalbos teks laukti neįgaliesiems.
Pasikeitė tvarka
Šiuo metu eilėje neįgaliųjų būstams pritaikyti laukia 7 rajono gyventojai. Per metus neįgaliesiems pritaikomi 2–4 būstai, priklausomai nuo to, kiek investicijų reikalauja viena ar kita paslauga.
Nuo šių metų pasikeitė eilių sudarymo tvarka. Anksčiau gyventojai buvo rašomi į tris eiles, šiemet jų liko dvi. Vienoje eilėje registruojami prašymai žmonių, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis ir kurie turi labai ryškių arba ryškių judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimų.
Į būsto pritaikymo kitą eilę traukiami prašymai tų gyventojų, kuriems dėl judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų vidutinių sutrikimų yra nustatytas techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis.
Pagal galimybes
Dažniausias pageidavimas – pritaikyti vonios kambarį, kad būtų galima tenkinti neįgalaus žmogaus higienos poreikius. Neįgalieji bei juos slaugantys artimieji prašo įrengti dušo patalpą, į kurią būtų galima įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Tokius pageidavimus dažniausiai išreiškia daugiabučiuose gyvenantys neįgalūs asmenys. Šiuo metu eilėje neįgaliųjų būstams pritaikyti laukia 7 rajono gyventojai. Per metus neįgaliesiems pritaikomi 2–4 būstai, priklausomai nuo to, kiek investicijų reikalauja viena ar kita paslauga.
Tačiau neįgaliesiems besistengiantys padėti specialistai dažnai susiduria su problema, nes daugiabučių butus specializuoti neįgaliesiems sudėtinga dėl ploto trūkumo, taip pat dėl namo statybinių ypatumų. Visuomet su buto savininku aptariama, ką galima padaryti esamoje situacijoje.
Tačiau kaimuose yra ir tokių namų, kuriuose nėra elementarių patogumų: vandentiekio, nuotekų sistemos, tad pagal galimybes stengiamasi padėti ir tokiems neįgaliesiems.
Riboja pinigai
Kai kurie neįgalieji pageidauja, kad būtų įrengtas pandusas, kuriuo galėtų vežimėliu išriedėti į lauką. Vienai nevaikštančiai merginai buvo įrengtas mobilusis apiplovimo keltuvas, jaunam vaikinui – liftas-keltuvas, skirtas pakelti iš vieno namo aukšto į kitą.
– Specialiai sudaryta komisija metų pradžioje, kai gaunamos lėšos, apsvarsto visus neįgaliųjų prašymus, įvertina poreikį, kas reikalinga, ir kiek lėšų galima tam skirti. Po to komisija vyksta į vietą, sudaromos sąmatos, skelbiami viešieji pirkimai ir prasideda darbai, – aiškino J. Sabaliauskienė. – Įstatymas reglamentuoja, kiek maksimaliai lėšų galima skirti vienam ar kitam darbui arba įrengimui. Tad įrengiama tai, kas būtiniausia neįgaliojo poreikiams. Vieno būsto pritaikymo išlaidoms dengti gali būti skiriama ne didesnė kaip 4940 eurų suma.
Šiemet neįgaliems rajono gyventojams pritaikyti trys būstai.
Laukimas prailgsta
Nors eilė būstams pritaikyti per metus sumažėja kone dvigubai, vis dėlto jos laukiantiems neįgaliesiems net ir toks laikas prailgsta. Mat visiškai nevaikštantiems ar sunkiai judantiems žmonėms, kurių būstas nepritaikytas, praktiškai neįmanoma ne tik išvažiuoti į lauką, bet ir atlikti elementarias higienos procedūras. Be to, iki šių metų egzistavo kita eilių sudarymo tvarka, tad eilės priekyje atsidurdavo dėl savo amžiaus ar negalios pobūdžio prioritetus turintys neįgalieji.
J. Sabaliauskienė neslėpė, jog būna atvejų, kai sunkiai sergantis žmogus net ir tokios trumpos eilės nesulaukia. Pasitaiko ir tokių, kurie persigalvoja ir patys skiria lėšų būstui pritaikyti, atsisako vietos eilėje dėl kitų sumetimų ar nutaria išvykti gyventi į globos namus.
Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus specialistė priminė, kad visi neįgalieji, kurie turi judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų ir kuriems reikia pritaikyti būstus pagal poreikius, gali kreiptis į rajono Savivaldybę su laisvos formos prašymu. Taip pat gali kreiptis neįgaliajam atstovaujantis asmuo: tėvas, vaikas, globėjas (rūpintojas), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas. Prašymą reikia pateikti Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriui. Viena iš būtinų sąlygų – kad sutaptų neįgaliojo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta, t. y. kad pritaikomame būste neįgalusis būtų ne tik deklaruotas, bet ir faktiškai gyventų.
Judėjimo negalią turinčių rajono gyventojų, kurių poreikiams reikėtų pritaikyti būstą, Savivaldybės sudarytoje eilėje laukia ne tiek ir daug. Tačiau prie lovos ar invalido vežimėlio prikaustytiems žmonėms net ir vienų metų eilė gali atrodyti labai ilga. |
Rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Janina Sabaliauskienė paaiškino, kad kiekvienais metais Neįgaliųjų reikalų departamentas skiria tam tikrą sumą pinigų būstams pritaikyti neįgaliųjų reikmėms. Prie valstybės skiriamų lėšų tenka prisidėti ir rajono Savivaldybei. Nuo šių metų rajono Savivaldybės indėlis padidėjo: jos skiriamos lėšos neįgaliųjų būstams pritaikyti paaugo iki 30 proc. visos sumos. Kitąmet Savivaldybei teks padengti 40 proc. šių išlaidų.
Šiemet būstams pritaikyti mūsų rajono neįgaliųjų reikmėms iš valstybės biudžeto paskirta 8842 eurų. Valstybės skiriama suma proporcingai priklauso nuo rajono gyventojų skaičiaus ir to, kiek neįgaliųjų jame laukia eilėje. Tad jei eilėje laukia daugiau neįgaliųjų, skiriamos didesnės lėšos. Kita vertus, kuo didesnė eilė, tuo ilgiau pagalbos teks laukti neįgaliesiems.
Šiuo metu eilėje neįgaliųjų būstams pritaikyti laukia 7 rajono gyventojai. Per metus neįgaliesiems pritaikomi 2–4 būstai, priklausomai nuo to, kiek investicijų reikalauja viena ar kita paslauga.
Nuo šių metų pasikeitė eilių sudarymo tvarka. Anksčiau gyventojai buvo rašomi į tris eiles, šiemet jų liko dvi. Vienoje eilėje registruojami prašymai žmonių, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis ir kurie turi labai ryškių arba ryškių judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimų.
Į būsto pritaikymo kitą eilę traukiami prašymai tų gyventojų, kuriems dėl judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų vidutinių sutrikimų yra nustatytas techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis.
Dažniausias pageidavimas – pritaikyti vonios kambarį, kad būtų galima tenkinti neįgalaus žmogaus higienos poreikius. Neįgalieji bei juos slaugantys artimieji prašo įrengti dušo patalpą, į kurią būtų galima įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Tokius pageidavimus dažniausiai išreiškia daugiabučiuose gyvenantys neįgalūs asmenys.
Šiuo metu eilėje neįgaliųjų būstams pritaikyti laukia 7 rajono gyventojai. Per metus neįgaliesiems pritaikomi 2–4 būstai, priklausomai nuo to, kiek investicijų reikalauja viena ar kita paslauga.
Tačiau neįgaliesiems besistengiantys padėti specialistai dažnai susiduria su problema, nes daugiabučių butus specializuoti neįgaliesiems sudėtinga dėl ploto trūkumo, taip pat dėl namo statybinių ypatumų. Visuomet su buto savininku aptariama, ką galima padaryti esamoje situacijoje.
Tačiau kaimuose yra ir tokių namų, kuriuose nėra elementarių patogumų: vandentiekio, nuotekų sistemos, tad pagal galimybes stengiamasi padėti ir tokiems neįgaliesiems.
Kai kurie neįgalieji pageidauja, kad būtų įrengtas pandusas, kuriuo galėtų vežimėliu išriedėti į lauką. Vienai nevaikštančiai merginai buvo įrengtas mobilusis apiplovimo keltuvas, jaunam vaikinui – liftas-keltuvas, skirtas pakelti iš vieno namo aukšto į kitą.
– Specialiai sudaryta komisija metų pradžioje, kai gaunamos lėšos, apsvarsto visus neįgaliųjų prašymus, įvertina poreikį, kas reikalinga, ir kiek lėšų galima tam skirti. Po to komisija vyksta į vietą, sudaromos sąmatos, skelbiami viešieji pirkimai ir prasideda darbai, – aiškino J. Sabaliauskienė. – Įstatymas reglamentuoja, kiek maksimaliai lėšų galima skirti vienam ar kitam darbui arba įrengimui. Tad įrengiama tai, kas būtiniausia neįgaliojo poreikiams. Vieno būsto pritaikymo išlaidoms dengti gali būti skiriama ne didesnė kaip 4940 eurų suma.
Šiemet neįgaliems rajono gyventojams pritaikyti trys būstai.
Nors eilė būstams pritaikyti per metus sumažėja kone dvigubai, vis dėlto jos laukiantiems neįgaliesiems net ir toks laikas prailgsta. Mat visiškai nevaikštantiems ar sunkiai judantiems žmonėms, kurių būstas nepritaikytas, praktiškai neįmanoma ne tik išvažiuoti į lauką, bet ir atlikti elementarias higienos procedūras. Be to, iki šių metų egzistavo kita eilių sudarymo tvarka, tad eilės priekyje atsidurdavo dėl savo amžiaus ar negalios pobūdžio prioritetus turintys neįgalieji.
J. Sabaliauskienė neslėpė, jog būna atvejų, kai sunkiai sergantis žmogus net ir tokios trumpos eilės nesulaukia. Pasitaiko ir tokių, kurie persigalvoja ir patys skiria lėšų būstui pritaikyti, atsisako vietos eilėje dėl kitų sumetimų ar nutaria išvykti gyventi į globos namus.
Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus specialistė priminė, kad visi neįgalieji, kurie turi judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų ir kuriems reikia pritaikyti būstus pagal poreikius, gali kreiptis į rajono Savivaldybę su laisvos formos prašymu. Taip pat gali kreiptis neįgaliajam atstovaujantis asmuo: tėvas, vaikas, globėjas (rūpintojas), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas. Prašymą reikia pateikti Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriui. Viena iš būtinų sąlygų – kad sutaptų neįgaliojo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta, t. y. kad pritaikomame būste neįgalusis būtų ne tik deklaruotas, bet ir faktiškai gyventų.
Publikuota: 2016-09-15 09:48:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|