|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Nuomonės
|
|
|
Rūta Vainienė.
LRT.lt nuotr.
Finansų ministrė ECOFIN susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma.
Vis tik Lietuvoje mokesčiai nėra nei paprasti, nei stabilūs, nei aiškūs, nei maži. Lietuvoje yra vos keletas paprastų mokesčių. Tai – verslo liudijimai ir nekilnojamojo turto bei žemės mokestis. Verslo liudijimai patiria nuolatines kritikos atakas, ir, manau, Finansų ministerija svajotų šią gyventojų pajamų mokesčio formą apskritai panaikinti. Po truputį gyventojai stumiami užsiimti individualia veikla su pažyma, o čia jau mokesčių mokėjimas visai nebėra paprastas. Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, nors ir paprasti, yra kone ydingiausi iš visų. Skirtingai nuo kitų mokesčių, jie apmokestina ne pajamas, o daiktus, be to, jie nėra efektyvūs biudžeto pajamų prasme.
Visuose kituose mokesčiuose, ir pačiame mokesčių administravime, paprastumo su žiburiu nerasi. Pridėtinės vertės mokestis apskritai yra sudėtingumo viršūnė, o visi kiti mokesčiai nuolat keičiami tik tolsta nuo paprastumo. Mokesčių sudėtingumą itin didina įvairiausios „jei-tai“ formuluotės. Jų daugėja dėl to, kad atlikusi patikrinimus įmonėse, inspekcija pastebi apmokestinimo spragas ir nori jas užpildyti. Bet tokia praktika byloja tik tai, kad paprastumas nėra prioritetas. Prioritetas yra – daugiau mokesčių į biudžetą.
Mokesčių stabilumas yra bene didžiausia mokesčių dorybė, deja visai nebūdinga Lietuvos mokesčiams. Pastaruoju metu vėl pažiro tiek naujų mokesčių įvedimo, tiek esamų mokesčių revizijos iniciatyvų. Aplinkos ministras keliasdešimtą kartą kelia automobilių mokesčio idėją. Premjeras tuoj tuoj paskelbs, kaip papildomai apmokestins kapitalą. Dar nežino kaip ir ką, bet jau įspėjo. Seime registruota pataisa, pagal kurią siūloma, kad gyventojai iki 29 metų amžiaus pirmuosius dvejus savo darbo metus nemokėtų GPM. Vėl pakeistas individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimas. Dėl minimalios algos pakėlimo, vėl kilo sveikatos draudimo įmokos ir verslo liudijimo kaina. Kasmet priimama apie 800 įvairiausių pakeitimų, kurie vienaip ar kitaip liečia mokesčius, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Mokesčių stabilumas yra miražas, nepaisant jau per tiek metų lyg ir nusistovėjusios mokesčių sistemos.
Mokesčių aiškumas keliauja kartu su paprastumu, ir kai mokesčiams stokoja paprastumo, aiškumo irgi nėra ko tikėtis. Kad mokesčiai yra neaiškūs, byloja ir skirtingų mokesčių komentarų apimtys. Pavyzdžiui, pelno mokesčio komentaras išguldytas ant daugiau nei 500 puslapių. Pridėtinės vertės mokesčio komentaras užima 900 puslapių. Gyventojų pajamų mokesčio komentaras – 450 puslapių. Mokesčių mokėtojų konsultavimas – didelė Mokesčių inspekcijos funkcija. VMI statistika rodo, kad per aštuonis šių metų mėnesius VMI gavo gerokai per 28 tūkstančius paklausimų iš mokesčių mokėtojų.
Mokesčių srityje paprastumas, stabilumas ir aiškumas yra kaip kelionė į kitą galaktiką – labai ilga, o gal ir nepasiekiama. O juk visi labai norime greitesnių pergalių ir rezultatų. Todėl iš visų galimų mokesčių dorybių realiai galima reikalauti tik mokesčių mažumo. Ir greita, ir efektyvu. Šiuo keliu neinama tik todėl, kad mokesčių mokėtojams mainais į didelius mokesčius vis dar siūlomas utopinis paprastumas, stabilumas ir aiškumas. Taip ir gyvename mokėdami sudėtingus, kintančius, keblius ir didelius mokesčius.
Rūta VAINIENĖ
Komentaras LRT radijui
Finansų ministrė ECOFIN susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma. |
Vis tik Lietuvoje mokesčiai nėra nei paprasti, nei stabilūs, nei aiškūs, nei maži. Lietuvoje yra vos keletas paprastų mokesčių. Tai – verslo liudijimai ir nekilnojamojo turto bei žemės mokestis. Verslo liudijimai patiria nuolatines kritikos atakas, ir, manau, Finansų ministerija svajotų šią gyventojų pajamų mokesčio formą apskritai panaikinti. Po truputį gyventojai stumiami užsiimti individualia veikla su pažyma, o čia jau mokesčių mokėjimas visai nebėra paprastas. Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, nors ir paprasti, yra kone ydingiausi iš visų. Skirtingai nuo kitų mokesčių, jie apmokestina ne pajamas, o daiktus, be to, jie nėra efektyvūs biudžeto pajamų prasme.
Visuose kituose mokesčiuose, ir pačiame mokesčių administravime, paprastumo su žiburiu nerasi. Pridėtinės vertės mokestis apskritai yra sudėtingumo viršūnė, o visi kiti mokesčiai nuolat keičiami tik tolsta nuo paprastumo. Mokesčių sudėtingumą itin didina įvairiausios „jei-tai“ formuluotės. Jų daugėja dėl to, kad atlikusi patikrinimus įmonėse, inspekcija pastebi apmokestinimo spragas ir nori jas užpildyti. Bet tokia praktika byloja tik tai, kad paprastumas nėra prioritetas. Prioritetas yra – daugiau mokesčių į biudžetą.
Mokesčių stabilumas yra bene didžiausia mokesčių dorybė, deja visai nebūdinga Lietuvos mokesčiams. Pastaruoju metu vėl pažiro tiek naujų mokesčių įvedimo, tiek esamų mokesčių revizijos iniciatyvų. Aplinkos ministras keliasdešimtą kartą kelia automobilių mokesčio idėją. Premjeras tuoj tuoj paskelbs, kaip papildomai apmokestins kapitalą. Dar nežino kaip ir ką, bet jau įspėjo. Seime registruota pataisa, pagal kurią siūloma, kad gyventojai iki 29 metų amžiaus pirmuosius dvejus savo darbo metus nemokėtų GPM. Vėl pakeistas individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimas. Dėl minimalios algos pakėlimo, vėl kilo sveikatos draudimo įmokos ir verslo liudijimo kaina. Kasmet priimama apie 800 įvairiausių pakeitimų, kurie vienaip ar kitaip liečia mokesčius, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Mokesčių stabilumas yra miražas, nepaisant jau per tiek metų lyg ir nusistovėjusios mokesčių sistemos.
Mokesčių aiškumas keliauja kartu su paprastumu, ir kai mokesčiams stokoja paprastumo, aiškumo irgi nėra ko tikėtis. Kad mokesčiai yra neaiškūs, byloja ir skirtingų mokesčių komentarų apimtys. Pavyzdžiui, pelno mokesčio komentaras išguldytas ant daugiau nei 500 puslapių. Pridėtinės vertės mokesčio komentaras užima 900 puslapių. Gyventojų pajamų mokesčio komentaras – 450 puslapių. Mokesčių mokėtojų konsultavimas – didelė Mokesčių inspekcijos funkcija. VMI statistika rodo, kad per aštuonis šių metų mėnesius VMI gavo gerokai per 28 tūkstančius paklausimų iš mokesčių mokėtojų.
Mokesčių srityje paprastumas, stabilumas ir aiškumas yra kaip kelionė į kitą galaktiką – labai ilga, o gal ir nepasiekiama. O juk visi labai norime greitesnių pergalių ir rezultatų. Todėl iš visų galimų mokesčių dorybių realiai galima reikalauti tik mokesčių mažumo. Ir greita, ir efektyvu. Šiuo keliu neinama tik todėl, kad mokesčių mokėtojams mainais į didelius mokesčius vis dar siūlomas utopinis paprastumas, stabilumas ir aiškumas. Taip ir gyvename mokėdami sudėtingus, kintančius, keblius ir didelius mokesčius.
Rūta VAINIENĖ
Komentaras LRT radijui
Publikuota: 2016-09-14 10:20:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|