„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo... / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Kartą paklydusi Donata Žaliabarštytė-Gylys dabar grybauja atsargiau.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Buvo buvo, kaip nebuvo...


Donata ŽALIABARŠTYTĖ-GYLYS, vilkaviškietė, šiuo metu gyvenanti JAV:

– Jau daug metų su šeima gyvenu Denveryje, Kolorado valstijoje. Netoli mūsų namų – kalnai ir miškai. Tad mano lietuviškai sielai dažnai kyla noras pagrybauti. Juolab kad gyvendama Lietuvoje nuolat vykdavau grybauti į Dzūkijos miškus, kur gyveno mano močiutė.

Tačiau vienas grybavimas Kolorade įsiminė ilgam ir gerokai atšaldė mano aistrą.

Su vyru, anyta ir visai mažu sūneliu vykome prie gražaus Evanso kalno. Kadangi buvome su vaiku, ilgai užsibūti negalėjome, tad sutarėme grybauti kokią valandą. Mudu su vyru Giedriumi nuėjome į mišką, o anyta liko prie mašinos saugoti mažojo Domuko. Kai anyta prasitarė, kad tik nepaklystume, aš dar nusijuokiau, jog čia nėra kur paklysti, nes visai šalia kelias. Tuomet absoliučiai tikėjau tuo, ką sakiau.

Radusi grybų šiek tiek atsilikau nuo vyro, tačiau jaučiausi visiškai drąsiai, nes vis klausiausi, į kurią pusę kelias. Rodos, vis girdėjau mašinų gaudesį. Tačiau kai prisigrybavusi nutariau pasukti kelio link, nuėjusi nemažą atkarpą mišku supratau, kad girdžiu ne mašinas, o medžių ošimą.


Nors šiek tiek apėmė panika, vis dar bandžiau eiti į tą pusę, kur maniau esant mašiną. Baisiausia, jog miške nebuvo telefono ryšio, tad niekam paskambinti negalėjau. Be to, su siaubu stebėjau, kaip senka mano telefono baterija.

Kai pagaliau priėjau upelį, vienintelė mintis, tuomet šovusi į galvą, – jei jau lemta čia likti ilgam, tai bent turėsiu gėlo vandens.

Vis dėlto beklaidžiodama kalnuotoje vietovėje priėjau tašką, kur veikė telefono ryšys, mat kaip tik tuo momentu man atėjo draugės žinutė. Iškart paskambinau vyrui, bet ir šis ne ką tegalėjo patarti. Jis tik pasiūlė įsijungti navigacijos programą, kad bent matyčiau, į kurią pusę artimiausias kelias. Ištyrinėjusi žemėlapį patraukiau kelio link.

Kai po beveik 8 valandų klaidžiojimo išėjau į kelią, nelabai turėjau kuo pasiguosti, nes nebuvo nė vienos mašinos. Tad beliko stovėti ir tikėtis, jog kas nors atvažiuos. Mano telefonas jau buvo seniai išsikrovęs.

Pamačiusi keliu važiuojantį dviratininką, apsidžiaugiau, lyg būtų pasirodęs geriausiais mano draugas. Puoliau prašyti pagalbos. Bet ir jis neturėjo telefono. Vis dėlto, matydamas išsigandusias mano akis, žmogus nenuvažiavo, o kartu sulaukė pravažiuojančio automobilio, jį sustabdė ir aš pagaliau turėjau galimybę paskambinti savo šeimai. Maniškiai labai apsidžiaugė, kad aš sveika ir gyva, tačiau vyras jau buvos spėjęs iškviesti gelbėtojus. Tad trūko kelių minučių – ir manęs ieškoti į orą būtų pakelti sraigtasparniai.


Net ir sužinoję, jog aš atsiradau, pagalbos tarnybos pareigūnai neišvyko. Jie palaukė ir įsitikino, kad man viskas gerai. Gelbėtojai patarė kitąkart paklydus miške skambinti ne vyrui, o pagalbos telefonu 911, nes pagal telefono skambutį jie galėtų nustatyti mano buvimo vietą ir žinotų, kur ieškoti.

Šis įvykis man buvo gera pamoka. Dabar grybauju kur kas atsargiau ir stengiuosi neatsilikti nuo kompanijos.



Publikuota: 2016-09-13 15:39:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai