„Santaka“ / Rudens istoriniai įvykiai vaikams – į ką verta atkreipti dėmesį? / Laisvalaikis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Laisvalaikis

Dalinkitės:  


Nuotr. iš „Mažųjų ekspertų mokyklos“ archyvo.


Rudens istoriniai įvykiai vaikams – į ką verta atkreipti dėmesį?


Kasdienybės rutiną šeimoje išsklaidyti padeda šventės. Idėjas joms padiktuoti gali ne tik šeimos narių sukaktys, bet ir istoriniai įvykiai.

Edukacinė platforma vaikams ir jų tėvams „ Mažųjų ekspertų mokykla “ kartu su istorike Živile Mikailiene dalijasi idėjomis, kokias istorines datas vertėtų paminėti rudenį ir kaip kalbėtis apie istoriją su ikimokyklinukais.

  1. Rugsėjo 8 d. – Vytauto Didžiojo karūnavimo diena. „Nors 1430 m. rugsėjo 8 dieną planuota Vytauto Didžiojo karūnavimo ceremonija neįvyko, o kiek daugiau nei po mėnesio Lietuvos valdovas mirė taip ir nekarūnuotas, ši diena yra reikšminga Lietuvai“, – sako „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė istorikė Živilė Mikailienė . Šią dieną su vaikais galite pasikalbėti apie Vytautą Didįjį, apie svarbiausią Lietuvos istorijoje Žalgirio mūšį, apie Lietuvos teritoriją, išplėstą net iki Juodosios jūros. Vytauto Didžiojo valdymo metu Lietuvoje paplito raštas, atsiranda didžiojo kunigaikščio raštinė, daugėja mūro statinių, į Trakus atvyksta pirmosios karaimų, totorių bendruomenės. Minėdami šią dieną vaikai gali atsispausdinti ir dekoruoti Vytauto karūną , surengti tėvams ar draugams vaidinimą.
  2. Rugsėjo 16–18 d. Vilniuje vyks tautų mugė. Tai puiki proga papasakoti vaikams apie skirtingas tautas (jų Lietuvoje suskaičiuojama net 154!), nuo senų senovės sugyvenančias Lietuvoje. Jei nesinori nerti į mugės šurmulį, galite ir namuose pasigaminti dar neragautą kitos tautos patiekalą, pasigaminti populiarų rankdarbį, internete susirasti ir paklausyti dainų. Jei turite kitos kilmės pažįstamų ar giminaičių, aplankykite juos, pabendraukite.
  3. Rugsėjo 28 d. – Gedimino diena. Šią dieną minima Vilniaus įkūrimo istorija. Turbūt visi prisimena legendą, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną apie Geležinį Vilką, staugiantį ant kalno. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę. Tai puiki diena aplankyti Gedimino pilį (galima ir virtualiai ), pasidomėti Vilniaus ir kitų miestų, kuriuose buvo įsikūrusios senosios Lietuvos sotinės, istorijomis.
  4. Rugsėjo 22 d. minėsime Baltų vienybės ir Saulės mūšio dieną. 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į Kalavijuočių ordiną. Simboliškai ši diena minima uždegant ugnį aukščiausiose apylinkės kalvose ir piliakalniuose, prisimenant, kad baltų gentys tokiais signaliniais laužais įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą. Šiemet Baltų vienybės diena sutampa su rudens lygiadieniu – metu, kai diena susilygina su naktimi. Ši diena taip pat minima su laužais, dainomis, pasirengiama ilgėjančioms naktims ir rudeniui.
  5. Spalio 9 – Seimo rinkimai, o spalio 25 – Konstitucijos diena. Prieš 24 metus spalio 5 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tai puikus laikas su vaikais pasikalbėti, kas yra Valstybė, konstitucija, įstatymas, referendumas. Tad spalio 9 einant balsuoti verta drauge pasiimti ir vaikus – nebus geresnio laiko pasikalbėti apie tai, kad valstybės valdyme dalyvaujame visi ir nuo mūsų mažo sprendimo prasideda dideli pokyčiai.


„Mažųjų ekspertų mokyklos“ inf.



Publikuota: 2016-09-06 16:13:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai