|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-08-28 19:46
Jaukus Trenčino miestelis Slovakijoje su didinga ant kalno iškilusia pilimi, skaičiuojančia ištisą tūkstantmetį.Autorės nuotr. Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Pirmiausia vertėtų prisiminti, kad Lietuvoje dar daug neaplankytų, bet tikrai vertų dėmesio vietų. Tikram lietuviui kasmet reikėtų bent vieną iš jų apžiūrėti. Sūduvos kaimynystėje – Jurbarko rajonas. Ten savo vėsa pasitiks Panemunės pilis, Raudonė, Belvederio dvaras nustebins kažkada buvusia didybe ir dabartinio jį privatizavusio šeimininko pasiryžimu viską atstatyti. Ištvermingiems patiks kopimas į panemune besidriekiančius piliakalnius, artimas tolimos istorijos alsavimas. Bet kuriuo metų laiku verta pakeliauti ir po Žemaitiją, Aukštaitiją, aplankyti Palūšę, Ladakalnį, apžiūrėti Videniškių bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, unikalią Labanoro medinę bažnyčią, pasimaudyti nuostabaus švarumo ežeruose. Žiemą šios vietos taip pat nuostabios – apsnigti miškai, užšalę ežerai, po baltais kupolais paslėptos architektūros detalės. Aišku, tai galima padaryti ir savaitgalį – juk Lietuva ne tokia didelė. Na, o jei visa tai jau matyta, aplankyta, apžiūrėta ir patirta, galima pasisvečiuoti už mūsų šalies sienos. Tie, kas pažvelgę į kelionių katalogus mano, kad laukia didelės išlaidos, gali nusiraminti. Pamatyti Slovakiją, Čekiją, Vengriją per penketą dienų galima ir už kelis šimtus litų. Kelionei prireiks techniškai tvarkingo automobilio, patyrusio bei ištvermingo vairuotojo ir keleto šimtų litų kišenėje. Svarbu nepamiršti galiojančių ir tvarkingų dokumentų. Visas santaupas galima ramiai palikti banko kortelėje („Visa Electron“ ir „Mastercard“). Išvardytose šalyse gausu bankomatų, kuriuose mūsiškė valiuta konvertuojama į tenykščius pinigus. Aišku, reikia nepamiršti PIN kodo ir šiek tiek mokėti vokiečių arba anglų kalbą. Daugelis keliaujančių per Lenkiją žino, kokie keliai keleliai šioje šalyje. Tik Mažąja Lenkija vadinamoje šalies dalyje atsigauna širdis – gražūs vaizdai ir pritrenkianti Krokuvos architektūra atperka visus dulkėtos kelionės nepatogumus. O net ir vasarą snieguoti Tatrų kalnai Zakopanėje užgniaužia kvapą – tokio grožio Lietuvoje nerasi ir su žiburiu. Zakopanėje pagrindiniai statiniai – trijų aukštų trišlaičiai nameliai su gražiai sutvarkyta aplinka. Visur yra nuorodos į kempingus. Iš tikrųjų tai vietos ne palapinėms statyti, o apartamentai jau minėtuose nameliuose. Ir pervažiavus Lenkijos sieną su Slovakija, kalnai lydi visą kelią. Tiesa, į Slovakijos gilumą, važiuojant Vengrijos link, jie šiek tiek kitokie – nematyti snieguotų viršūnių, visur sodri žaluma, ganosi avys. Degalų kainos Lenkijoje ir Slovakijoje už lietuviškas didesnės vos keliomis dešimtimis centų. Slovakijoje, įvažiavus į greitkelį, reikia nusipirkti kelio kortelę. Tai galima padaryti bet kurioje degalinėje. Šioje svetingoje šalyje smagiai galima praleisti keletą dienų: pigus maistas, nakvynė, nuostabios kalnuotos vietovės ir gausybė pilių. Kartais važiuojant net reikia geriau įsižiūrėti – laiko „apkramtyti“ pilies kontūrai ant kalno keteros būna visiškai susilieję su uolomis. Keliaujant į Budapeštą, nakčiai verta apsistoti prie pat Vengrijos sienos slovakiškame Shahy miestelyje. Pigus kempingas, kur galima pastatyti palapinę, dušas, tualetai ir rami aplinka. Miestelyje yra jaukus viešbutukas, pavadintas „Villa Romain“. Čia galima pernakvoti, už keturvietį apartamentą sumokėjus apie 140 litų. Soti vakarienė su desertu, alumi ir vynu kainuoja apie 20 litų. Gerai pailsėjus ir pasigėrėjus Slovakijos kalnais, galima traukti į netoli, už kokių 60 kilometrų, įsikūrusį Budapeštą. Pakeliui, kirtus sieną, vaizdas kiek kitoks nei Slovakijoje. Šalis atrodo turtingesnė. Miesteliai labai tvarkingi. Namukai pastatyti kalvelėse, uždarais kiemais, dažnai bendrais su šalia gyvenančio kaimyno. Siauri kelių viražai, vynuogynai, gausu žirgynų. Pakeliui vienas iš didesnių – Vaco miestas, iš kurio galima keltis keltu per upę į jaukų Visogradą. Netoli sienos – ir Vengrijos sostinė Budapeštas. Čia jau yra į ką pažiūrėti. Senoji miesto architektūra pritrenkia savo didybe. Pačiame centre esantys parlamento rūmai vos telpa į aparato objektyvą. Gražiame pastate senamiestyje įsikūrę ir kolegos televizijos žurnalistai. Tiesa, keliaujant automobiliu į Budapeštą, taip pat reikia kelių kortelės. Slovakijoje dar galima susikalbėti pusiau rusiškai, lenkiškai, vokiškai ar angliškai, o čia jau geriau išmokti vengrišką pavadinimą. Kelių kortelė vadinama „Autopalya matrica“ ir kainuoja šiek tiek daugiau nei slovakiška. Dieną Budą su Peštu jungiantis Dunojus atrodo labia drumzlinas ir neišvaizdus, užtat vakare, jau patamsėliais plaukiant laivu, atrodo neapsakomai. Žvelgiant į krantinėse apšviestus didingus pastatus, įspūdis lieka neišdildomas. Įdomu, kad senamiestyje visi pastatai vienodo aukščio. Pasižvalgius po Budapeštą, naktį reikėtų skubėti atgal į Slovakiją, mat šiame didžiuliame mieste nakvynė ir mokesčiai už automobilio stovėjimą – ne visai eilinio lietuvaičio kišenei… Kirtus sieną ties Šturovo miesteliu, galima pasižvalgyti po kitą šios šalies kraštą. Pakeliui nedaug restoranų ar kavinių, užtat nevažiuoja sunkiasvorės mašinos. Vakarienės verta sustoti Kalna nad Hronom miestelyje, „Gazdovsky dvor“ restorane, įsikūrusiame privačiame name. Tokio aptarnavimo, nuostabių nacionalinių patiekalų, jaukios aplinkos ir šilto priėmimo pas mus vargu ar galima būtų tikėtis net už nemažus pinigus. Čia už tuos pačius 20 litų galima prisivalgyti tokių patiekalų ir tiek, kad reikia džiaugtis po to pasiekus savo automobilį. Grįžtant Lenkijos link, verta aplankyti Trenčino pilį. Prieš tūkstantį metų pastatytas statinys nuostabiai išsilaikęs. Iš trečiojo aukšto kiemo ir pilies bokšto kaip ant delno matomos Trenčino apylinkės – visas jaukus miestelis su atvirais baseinais, aerodromu ir savita architektūra. Toliau traukiant Lenkijos link, visur plyti Oravijos kalnynas. Pakeliui galima grožėtis įspūdingais šlaitais, nepakartojamais vaizdais, nuostabiomis apylinkėmis. Didžiulis privalumas – kelionė automobiliu. Panorėjus galima sustoti, išlipus pasigrožėti nematyta pilimi, vaizdais, pasižvalgyti po patikusius miestelius. Žinoma, be gido gal kiek sunkoka susivokti, bet jei moki anglų ar vokiečių kalbas – maža bėda. Visur yra informaciniai stendai. Slovakų kalbą tiems, kurie moka lenkiškai, suprasti galima visai pakenčiamai. Be to, sudarant maršrutą, visada galima panaršyti po internetą ir pasižiūrėti, kuo garsėja vietovės, per kurias ruošiatės važiuoti. Grįžtant galima dar pasiekti ir Čekiją, apžiūrėti bent kraštelį šios šalies ir įspūdžių tikrai pakaks ilgam. Degalams (šiuo atveju dujoms ir pilnam bakui benzino, skirto važiuoti labai kalnuotomis vietovėmis) penkių dienų kelionėje išleisite apie penketą šimtų litų, dar porą trejetą šimtų paklosite maistui ir nakvynėms bei šiek tiek išleisite nedideliems suvenyrams. Publikuota: 2006-08-28 19:46:36 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|