Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

---

Nuolatinis skubėjimas laiku pristatyti krovinius ir atsakomybė už atliekamą darbą seniai išgujo bet kokią kelionių romantiką.

Nuotr. trucker.lt

Senu kelių vilku save vadinantis Vincas sunkvežimio vairą Skandinavijos keliais sukioja jau trečią dešimtmetį. Vairuotojas sako, kad nuolatinis skubėjimas laiku pristatyti krovinius ir atsakomybė už atliekamą darbą seniai iš jo galvos išgujo bet kokią kelionių romantiką.

Sovietiniais metais į Kazachstaną, Gruziją, Kalnų Karabachą, šiandien – į Vokietiją, Italiją, Norvegiją ilgoms savaitėms išsiruošiantis lietuvis – patyręs tolimųjų reisų vilkas, ne kartą mokėjęs baudas už greičio viršijimą, aiškinęsis pasienyje kylančius konfliktus.

Kiekviena kelionė į užsienį jam prilygsta išgyvenimui dykumoje, kuriam besiruošiantis 56 metų vyras per daugelį metų įprato apgalvoti visas būtinas smulkmenas: pradedant naminių maistu, baigiant prekėmis, skirtomis „sklandesniam” keliui.



Lietuviško alkoholio skandinavai nebrokija



Nuo mažens tėvų mokytas, kad tik atkakliu darbu gali gyvenime kažko pasiekti, Vincas rinkosi kryptingą profesinį kelią, daug dirbo, mažai miegodavo. Kartais per dieną kelyje praleisdavo iki 800 km, tačiau sugriežtinus Europos keliuose galiojančias taisykles (be pertraukos vairuotojas gali važiuoti keturias valandas, o paskui privalo 45 minutes ilsėtis) nusprendė „prisidurti” perpardavinėdamas Lietuvoje pirktą alkoholį ir cigaretes užsienyje gyvenantiems tautiečiams ir vietos gyventojams.

„Kas nenori atšvęsti asmeninių progų neištuštinęs šeimos biudžeto? O mes, furistai, tokią progą užsienyje gyvenantiems emigrantams suteikiame“, – dėsto tolimųjų reisų vairuotojas Vincas.

Skandinavijoje furistų atvežtu alkoholiu vaišinami ir vietiniai. Tačiau kur kas dažniau užklausų, ar atvežė alkoholio, ar turi cigarečių pigiau, tolimųjų reisų vairuotojai sulaukia iš emigravusių tautiečių. Kaip pastebi Vincas, šis klausimas nuskamba vos ne kiekvieno jo reiso metu. Vairuotojo tai visai nestebina, nes alkoholio ir rūkalų su savimi vežasi dauguma vilkikų vairuotojų.

Tai patvirtina ir šių metų birželį „Rait“ atliktos apklausos duomenys: alkoholinių gėrimų keliaudami į Didžiąją Britaniją, Airiją, Švediją, Norvegiją ir Suomiją su savimi vežėsi 100 proc. apklaustų respondentų. Apklausoje dalyvavo 103 tolimųjų reisų vairuotojai, jie buvo apklausiami telefonu.



Pirkiniai iš po furisto skverno – perpus pigiau



Vincas dėsto, kad jo alkoholio kroviniai užsienyje itin laukiami. Ir kaip nebus, kai, pavyzdžiui, Norvegijos parduotuvėje blokas cigarečių parduodamas už 100 eurų, tuo metu iš po furisto skverno gali jų tikėtis bent perpus pigiau (už 50 eurų). Lietuvoje blokas cigarečių kainuoja 25-35 eurai.

Norvegijoje butelis stipriojo alkoholio kainuoja 36 eurus, iš vilkiko vairuotojo gali jį įpirkti už 30 eurų, o žinant, kad Lietuvoje šis pirkinys įsigytas vos už 10 eurų, nesunku suvokti, kad tolimųjų reisų vairuotojams tai puiki proga prisidurti prie kintančios algos.

Apie užsuktą pigesnio alkoholio versliuką tolimųjų reisų vairuotojas sutinka kalbėtis tik pažadėjus neatskleisti jo tapatybės, kitaip jis, kaip ir daugelis jo kolegų, tvirtintų, kad tolimųjų reisų vairuotojai važiuoja „švariai“, o karta tų, kurie veždavo alkoholio ar rūkalų, esą jau seniai išmirė.

vairuotojams atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus, ne visada išmokant dienpinigius, tad pasitaikiusią galimybę užsidirbti jie įvertina.

Tolimųjų reisų vairuotojai žino, kad vienam asmeniui vykstant į ES šalį savo reikmėms leidžiama įsivežti ribotą kiekį alkoholio (priklausomai nuo šalies nuo 1 iki 10 l stipriųjų gėrimų) ir rūkalų (ne daugiau nei 300 cigarečių), bet dalis jų mano, jei galvą ant pečių turi, sugalvosi, kaip tą kiekį padidinti.

Kalbėti apie automobilyje įrengtas slėptuves, kuriose keliauja alkoholis ir cigaretės, telšiškis nelinkęs, bet leidžia suprasti, kad jei kojos ir rankos vairuotojui nedreba, prisidurti prie algos visuomet įmanoma. O žinant, kad vairuotojams atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus, ne visada išmokant dienpinigius, pasitaikiusią galimybę užsidirbti jie įvertina.

Žinoma, priklauso, ir į kurią valstybę tenka dažniau važiuoti, nes šalis šaliai nelygi. Štai tokioje Airijoje cigarečių ir alkoholio versliuko iš fūros taip lengvai neprasuksi, ten iš Lietuvos važiuojantys vilkikai griežtai tikrinami.



Uždarbiauja dėl mažos algos



Pasidomėjus, kiek įprastai užtrunka vilkiko vairuotojo kelionė, jis sako Italiją iš Lietuvos pasiekiantis per 9 paras įveikdamas 4400 km, tačiau už tai jam mokamas pagrindinis bazinis atlyginimas su viršvalandžiais už naktinį darbą ir dienpinigiais siekia vos 500 eurų.

„Realybė tokia, kad Lietuvoje niekas pagal įstatymus atitinkantį darbo užmokesčio skaičiavimą praktiškai niekad nedirba, o gaunant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus (už kilometrą dažniausiai mokama apie 0, 11 euro centų), atlyginimas siekia 460 eurų“, – pasakoja Vincas.

O kur dar tie kartai, kai viename reise užtrunki ilgiau, pavyzdžiui, 14 dienų, tačiau atlyginimą gauni kaip už 9 dienas, nes per tą laiką nuvažiuoji mažiau kilometrų.

Taigi, kai atlyginimai tokie, turėti kelionėje buteliuką ar bloką kitą, kurį pardavęs, pašnekovo teigimu, prisidurti gali, visad verta. Čia geriausiai dera posakis: netepsi, nevažiuosi.

„Net ir nemokėdamas užsienio kalbos, krovikus alkoholio ar cigarečių lauktuvėmis pamaloninęs, geresnes sąlygas išsiderėsi: tau greičiau į vilkiką prekes pakraus, ilgai savo eilės laukti neteks ir pan. Žinai, kad kelionė bus saugi, schema patikrinta ir veikianti, tereikia patepti ”, – lyg savaime suprantamas tiesas dėsto vilkiko vairuotojas, užsipirkti linksmųjų lašų žadantis ir prieš naują reisą į Norvegiją.

Kartais jų prireikia ir pačiam furistui : kai iš nuovargio akys tiesiog nebesimerkia. „Alkoholiu nepiktnaudžiauju, pernelyg brangu tiek kilometrų vežus pačiam gerti”, – aiškina Vincas, jau seniai nebesibaiminantis, kad pasieniečiai jo siuntą su laipsniais ar rūkalais konfiskuos ar dar lieps susimokėti baudas.

Ekonomistų skaičiavimais, šalyse, kuriose alkoholiniams gėrimams taikomi itin aukšti akcizai (Jungtinė Karalystė, Norvegija, Airija, Danija, Švedija, Nyderlandai) gyvenantys lietuviai per metus iš Lietuvos su savimi ar per atvykstančius draugus ar krovinius išsiveža vidutiniškai 5, 16 milijono litrų grynojo alkoholio.

Tai sudaro maždaug 2, 08 litro grynojo alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų šalies gyventojui. O kas suskaičiuos, kiek jo dar atkeliauja iš po Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojų skverno?



Legalaus verslo aljansao info

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---