Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-25 18:46

---

Prabudimas – tik po smūgio

Be pasų ir vizų po pasaulį klajojantys ciklonai užsakinėja lietaus paradų muziką, kurios klausydamiesi iš kotų miškuose virsta baravykai. Laukuose džiaugsmo nedaug. Knapsi žemės tamsumo javų varpos. Iš ritmo jas visai išmušė atsisveikinti susiruošusi vasara. Išdums ji nebaigusi svarbiausio darbo – javapjūtės.

O ką su pajuodusiais grūdais teks daryti pyragų kepėjams? Tikriausiai prireiks dar daugiau „baliklių“, kad suviliotų pirkėjus kalnais kepinių. Durpės juodumo batonus galima tiekti nebent... ligoninėms. Ten besigydantys ligoniai jiems skiriamas riekeles gal ir suvalgys arba (didesnė tikimybė) – sušers balandžiams, šeimininkaujantiems balkonuose. Nuo lietaus pajuodusių javų laukų taip, kaip pyragų, neišbalinsi. Belieka skaičiuoti šiemetiniam derliui vėl dribteltus nuostolius. Lietuviška šios „buhalterijos“ metodika pagaliau aiški. Bet ar paisys jos Briuselis? Vakarų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kuriuose Lietuva neminima tarp šalių, kurias nualino sausra. Apie lietų net nekalbama. Jis iš tiesų nepliaupia visą laiką. Po dieną, po pusdienį leidžia kombainams pasisukioti po laukus. Tik ar šiuo metu nuimta pusė to, kas buvo pasėta? Kai ūkininkų pasiteirauji apie darbymečio eigą, pasigirsta atodūsis: „O Dieve...“

Šiemet gali tekti skaičiuoti 700 milijonų litų šalies žemės ūkiui padarytų nuostolių. Nukentėjo apie 200 tūkstančių ūkininkų. Mūsų rajone iki nustatytos datos (rugpjūčio vidurio) informaciją apie galimą žalos mastą pateikė apie 5000 ūkininkų. Dabar, kai Žemės ūkio ministerija jau patvirtinusi, kaip bus kompensuojami nuostoliai, ūkininkai turi kreiptis į savo seniūnijas ir užpildyti nustatytos formos prašymus. Juos gali parašyti ir neteikę išankstinės informacijos. Laimė, kad šį kartą nereikia verstis per galvą: tai galima padaryti iki spalio 15 dienos. Yra laiko, jei tik leis orai, baigti javapjūtę ir pagalvoti, ar verta skaičiuoti, koks turėjo būti derlius, kiek jo netekta, ar tai sudaro 30 proc. ir daugiau, nepalankiose ūkininkauti žemėse – 20 proc. ir daugiau. Kol po to viskas bus susumuota Lietuvoje, pateikta Briuseliui, kol iš jo ateis atsakymas... Žiūrėk, priartės galbūt vėl kitomis negandomis grasinantis metų laikas.

Gamta – nenuspėjama. Žemės ūkis tai jaučia skaudžiausiai. Bet kažkodėl tik ištikus kitam smūgiui pradedama aiškinti, jog kompensuoti nuostolius – per didelė našta biudžetui, nuo nelaimių tai neapsaugo, ūkininkai – taip pat verslininkai, ir jie turi drausti derlių – savo pajamų šaltinį. Apgailestaujama, kad tokias paslaugas siūlo tik viena draudimo bendrovė. Mėtomi jaukai, kaip šia idėja sudominti abi puses: žemdirbius ir draudimo firmas. Siūlomi alternatyvūs savišalpos fondai ir kt. Toks pakilimas ieškant sprendimų buvo jaučiamas ir pernai, skaičiuojant nuostolius po liūčių. Po to atlėgo. Ar nenutiks taip ir šį kartą, kai nuslinks įtampa, lydinti šiemetinę javapjūtę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---