„Santaka“ / Dvigubai sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  



Dvigubai sumažėjo ūkių, neatitinkančių žalinimo reikalavimų



Nuo 2015 m. Lietuvos, kaip ir visų kitų ES valstybių narių, ūkininkai turėjo laikytis privalomų klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos, vadinamųjų žalinimo, reikalavimų. Žemės ūkio ministerija, apžvelgusi šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje 2015–2016 m. situaciją, konstatuoja, kad šiemet du kartus sumažėjo ūkių, neatitinkančių minėtųjų reikalavimų. Mažindami pūdymo plotus, mūsų šalies žemdirbiai pradėjo aktyviau auginti azotą kaupiančius augalus, už kuriuos mokamos ir išmokos kaip už baltyminius augalus, o kraštovaizdžio elementams beveik neskyrė dėmesio.

Žalinimas yra nauja tiesioginių išmokų schema, pagal kurią privalu laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų: įvairinti pasėlius, išlaikyti aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, išlaikyti daugiamečių pievų plotą, išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves.

Įvairindamas pasėlius (PĮ), nuo 10 ha dydžio ūkis ariamojoje žemėje turi turėti bent 2 skirtingus, o nuo 30 ha dydžio – bent 3 skirtingus pasėlius. Daugiamečių pievų ir ganyklų plotas šalyje negali sumažėti mažiau kaip 5 proc. Lietuvoje šis reikalavimas kol kas neaktualus, nes šių pievų plotai tik didėja. Žemdirbiai taip pat privalo ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms (EASV) skirti bent 5 proc. dydžio savo ariamosios žemės plotą, kai pastarosios deklaruojama mažiau kaip 15 ha.

Dėl pirmųjų dviejų reikalavimų įgyvendinimo valstybė neturi pasirinkimo – reikalavimai vienodi visoms ES šalims. Tuo tarpu įgyvendinant trečiąjį reikalavimą dėl EASV, jos jau gali pačios pasirinkti, kaip pasiekti minėtąją 5 proc. ariamosios žemės užskaitą.

Lietuva po aktyvių diskusijų su mokslininkais, žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis ir ūkininkais 2015 metų pasėlių deklaravimui pasirinko saugų kelią – norintys atitikti EASV reikalavimus ūkininkai galėjo deklaruoti pūdymą ir (arba) azotą kaupiančius augalus. Dėka sklandaus paramą administruojančių institucijų darbo, pinigai daugelio pareiškėjų sąskaitas pasiekė netgi greičiau nei praėjusiais metais, o neatitinkančių žalinimo reikalavimų pareiškėjų buvo labai nedaug. Tuo, deja, negalėjo pasigirti kitos ES valstybės narės, nusprendusios iš karto pasirinkti daugiau įvairių žalinimo elementų.

Pasimokius iš kitų valstybių narių klaidų bei įgijus patirties su naujomis paramos schemomis, 2016 metų pasėlių deklaravimui buvo atsakingai pasiruošta – pareiškėjai EASV reikalavimų užskaitai jau galėjo deklaruoti ir kraštovaizdžio elementus (giraites, griovius, kūdras ir palaukes), trumpos rotacijos želdinius, posėlį ir įsėlį. Nors šiuo metu dar vyksta paraiškų administravimas ir plotų tinkamumo vertinimas, Žemės ūkio ministerija jau gali preliminariai palyginti žalinimo reikalavimų įgyvendinimo rezultatus 2015 ir 2016 m.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. daugiau kaip 2 kartus sumažėjo ūkių, turinčių ir EASV, ir PĮ neatitikimų (287 ūkiai – 2015 m. ir 138 – 2016 m.). Įgyvendinant PĮ reikalavimus, labiausiai pagerėjo rezultatas 30–50 ha ir 200–500 ha dydžio ūkių grupėse – jose neatitikimų sumažėjo beveik 3 kartus. Pareiškėjų, kurių ūkiuose nustatyta EASV pažeidimų, sumažėjo apie 30 proc. Neatitikimų mažėjimas pastebimas visose ūkių grupėse, išskyrus 500–1000 ha dydžio ūkius. Beje, didžiausios gerėjimo tendencijos yra 100–200 ha dydžio ūkių grupėje – čia pažeidimų sumažėjo daugiau kaip 3 kartus.

Analizuojant, kokius elementus ūkiai pasirinko deklaruoti tam, kad atitiktų EASV reikalavimus, pirmiausia pastebima ryški azotą kaupiančiais augalais apsėtų plotų didėjimo tendencija visose ūkių grupėse. Jeigu 2015 m. ūkių, didesnių nei 15 ha, deklaruoti azotą kaupiančių augalų plotai sudarė apie 132 tūkst. ha, tai 2016 m. šis plotas išaugo iki beveik 200 tūkst. ha. Darytina prielaida, kad to priežastis yra papildoma paskata – pareiškėjai už azotą kaupiančius augalus ne tik gauna išmokas kaip už baltyminius augalus, bet pernai gerai sekėsi ir juos realizuoti. Tuo tarpu su pūdymu stebima atvirkštinė tendencija. Visose ūkių grupėse šie atidėtos nuo gamybos žemės plotai sumažėjo beveik dvigubai – nuo 72 tūkst. ha iki 38 tūkst. ha. Galima teigti, kad pūdymas buvo pakeistas į azotą kaupiančius augalus, nes taip ekonomiškai daug naudingiau.

Kaip naujus EASV elementus pareiškėjai gana dažnai rinkosi posėlį (po pagrindinės einamaisiais metais deklaruotos kultūros derliaus nuėmimo sėjamas bent 2 vasarinių augalų mišinys) ir įsėlį (pavasarį į pagrindinę einamaisiais metais deklaruojamą kultūrą įsėjama žolė). Bendras deklaruotas posėlio plotas yra apie 2 tūkst. ha, įsėlio – apie 8 tūkst. ha, trumpos rotacijos želdinių – apie 430 ha.

Apmaudu, tačiau pareiškėjai beveik nesirinko deklaruoti kraštovaizdžio elementų. Daugiausia deklaruotų palaukių, labai nedaug – medžių grupių, kūdrų ir griovių. Iš esmės juos deklaravo tik didieji ūkiai: beveik 50 proc. visų kraštovaizdžio elementų deklaruota mažiausioje didžiausių ūkių (didesnių kaip 1000 ha) grupėje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypač spartus azotą kaupiančių ir baltyminių augalų auginimas gali turėti ir neigiamų pasekmių ūkininkams – tiek dėl realizavimo (perteklinė produkcija rinkoje), tiek dėl aplinkosaugos (įvairios augalų ligos ir pan.) aspektų. Žemės ūkio ministerija mano, kad ateityje šalies ūkiai turėtų peržiūrėti savo atitikties EASV reikalavimams pasirinkimą ir daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams, kurie turi itin didelę aplinkosauginę vertę. Tuo tarpu Europos Komisija turės pagalvoti, kaip suteikti ūkiams didesnę paskatą šiuos elementus deklaruoti ir išsaugoti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas