„Santaka“ / Šiaudiniškių kaimo dvaro istorijoje – ir garsaus dailininko pėdsakai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-08-17 16:10

Dalinkitės:  


Dabartinis dvaro savininkas Valentinas Vieraitis stengiasi ne tik atkurti istorinį objektą, bet ir padaryti jį patogų gyventi savo šeimai.

Autorės nuotr.


Šiaudiniškių kaimo dvaro istorijoje – ir garsaus dailininko pėdsakai

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Šiaudiniškių dvaras jau keleri metai yra tapęs Nijolės ir Valentino Vieraičių namais. Šiuolaikiniai dvarininkai patys dirba savo dideliame vaismedžių medelyne ir remontuoja per 800 kv. metrų ploto pastatą. O į dvarą užsukantys svečiai šeimininkus nudžiugina ne tik apsilankymais, bet ir įdomiomis istorijomis.


Pats sau ponas


Neseniai Šiaudiniškiuose lankęsis žydų istorijos tyrinėtojas Ralfas Selindžeris buvo sužavėtas Vieraičių šeimos entuziazmu. Lankytojus visada mielai priimantis ir visus kampelius aprodantis Valentinas Vieraitis pasakojo dvarą nupirkęs vien dėl to, kad buvo gaila žiūrėti į nykstantį istorinį objektą, o ilgainiui nusprendęs ir jame įsikurti. Siekdami išlaikyti ir suremontuoti dvarą, sutuoktiniai nuo ryto iki vakaro dirba savo dideliame ūkyje.

Tiesa, teko atsisakyti anksčiau laikytų žuvų ir šernų, nes viskam stigo ne tik laiko. Pastarųjų šeimininkai atsisakė dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės ir smarkiai sugriežtintų reikalavimų. Paklaustas, ar nesunku taip gyventi, ištisai investuojant į viso gyvenimo „projektą“, Valentinas pasiūlė pagalvoti, kiek rankų darbo reikėjo prieš porą šimtų metų statant tokį dvarą, kai nebuvo jokios technikos. Tad dabar visi rūpesčiai – vieni niekai. Buvęs veterinaras sutiko, jog darbo jam savame kieme – per akis. Bet į „valdišką“ tarnybą šiuolaikinis dvarininkas prisipažino nenorintis grįžti nė už ką.


Dvaro pajamos – vaismedžiai


Penketą metų dirbęs veterinaru ir gyvenęs Virbalyje, paskui – Kybartuose, V. Vieraitis sakė sumanęs geriau triūsti savarankiškai. Prasidėjus privatizacijai, jis nusipirko ūkio bityną. Paskui persikėlė į Šiaudiniškius, užsiveisė ančių, žąsų, ožkų. Vėliau teko sumažinti bičių ūkį, nes visko spėti buvo neįmanoma. Šiaudiniškietis pasakojo, kad jo ratuotosios darbininkės „uždirbo“ sodams, žemėms pirkti. Šeima augino ir braškes.

1996 metais Valentinas susidomėjo žemaūgiais sodinukais, jais užsodintas plotas dabar jau siekia keliolika hektarų. Iš parduodamų sodinukų bei vaisių Vieraičiai ir gyvena. Už gautus pinigus vykdomas dvaro remontas.


Gyveno iš sūrių ir gyvulių


Pasak dvarą aplankiusio R. Selindžerio, tarpukariu čia gyvenęs žydų tautybės dvarininkas Isaakas Aprilis taip pat vertėsi iš savo ūkio. Jo sūnaus – garsaus tapytojo Aharono Aprilio (Aharon April), šiame dvare praleidusio aštuonerius vaikystės metus, atsiųstuose iš Izraelio prisiminimuose išliko legendomis apipinti pasakojimai apie nepaprastai malonaus skonio Šiaudiniškių dvaro sūrius. Garsiąją sūrinę dailininko motina buvo įrengusi arkiniuose dvaro rūsiuose, kurie išsilaikė iki šiol ir yra bene autentiškiausi iš visų pastato dalių.

Kaip savo atsiminimuose rašo visame pasaulyje žymus dailininkas, jau tuomet jo tėvas į pastatą buvo atvedęs vandentiekį. Namo rūsyje dar ir dabar yra išlikęs šulinys. Pietinėje pastato dalyje veikė mokykla, kurią, sulaukęs vos 5 metų, lankė ir būsimasis dailininkas.

Kasdien buvo vaikščiojama pro šonines duris, o paradines savininkai praverdavo tik per didesnes šventes. Atvykstant garbiems svečiams, net nutiesdavo raudoną kilimą. Aharono tėvo valdomame ūkyje buvo daug arklių, karvių, paukščių, tvenkiniuose plaukiojo karpiai. Šie vandens telkiniai buvo pamėgta jo ir draugų Algio bei Gedo Tamašauskų maudynių vieta, o žiemą tvenkiniai tapdavo čiuožyklomis. Šie vaikystės vaizdai vėliau atsispindėjo dailininko kurtuose paveiksluose. Gražią idilę sugriovė 1940 metų įvykiai Lietuvoje.


Iš Šiaudiniškių – į Sibirą


Po sovietų įvykdytos dvaro nacionalizacijos A. Aprilio tėvas išsikėlė į Virbalį ir dirbo vaistininku. Užėjus trėmimų bangai, 1941 m. birželio 18 d. A. Aprilio šeima buvo nublokšta į Altajaus kraštą. Jakutske 1950 m. baigęs vidurinę mokyklą, Aharonas įstojo į Maskvos dailės mokyklą, bet po metų patyrė naują tremtį. Atkaklus vaikinas troško tapyti ir 1960 m. baigė Surikovo dailės institutą. Greitai A. Aprilis tapo vienu žinomiausių 7-ojo dešimtmečio Sovietų Sąjungos dailininkų.

Naujas kūrybos ir gyvenimo etapas prasidėjo nuo 1972 metų, kai garsus menininkas išvyko į Izraelį. Jeruzalėje dailininkas dėstė dailę ir tapybą, dirbo Paryžiuje. Surengė savo darbų parodas Izraelyje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Kanadoje, JAV. A. Aprilis buvo išrinktas Jeruzalės dailininkų ir skulptorių asociacijos pirmininku.


Liko tik atsiminimuose


Net ir tapęs garsiu dailininku A. Aprilis domėjosi savo vaikystės draugų, Lietuvoje likusių giminaičių likimu. Tačiau žinių apie juos gavo nedaug. O jo vaikystės dvaras nuo to laiko toks, koks buvo, liko tik menininko prisiminimuose.

1969 m. pastatas buvo smarkiai pakeistas. Tarp kolonų įterpti visiškai prie dvaro stiliaus netinkantys didžiuliai langai, įstiklinti margo stiklo mozaikomis, stogas apdengtas šiferiu, autentiškas ūkinis raudonų plytų pastatas „aplipintas“ sovietinio stiliaus fermomis. Tiesa, išlikusios senosios paradinės dvaro durys, kurios ne taip, kaip dailininko vaikystėje, dabar varstomos kasdien ir atviros bet kuriam svečiui. Dabartinis savininkas V. Vieraitis „nukrapštė“ ir mozaikinius langus.

Dvaras dabar jau remontuojamas šiuolaikinėmis medžiagomis, jame sudėti plastikiniai langai. Vis dėlto, pasak Vieraičių, čia kiek įmanoma stengiamasi atkurti ne tik dvarininkų laikus menančią, bet ir vėlesnę istoriją.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas