|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2016-08-12 20:14
Prie Vištyčio ežero surengto tapybos plenero dalyviai.Vilmos ANISIMAVIČIŪTĖS nuotr.
Menų studijos „Smiltys“ tapytojos mėgėjos Irena Abraitienė, Ilona Mikalainienė, Irena Šunokienė ir Aušrinė Dubauskienė vasaras jau skaičiuoja plenerais. Kiekvienas jų – ypatingas. Kadangi menų studija siekia profesionalumo, į plenerus teikti meistriškumo pamokų atvyksta profesionalūs dailininkai. Šįkart likimas apdovanojo tapytojos Gražinos Janinos Vitartaitės vizitu. Tai gerai žinoma peizažo meistrė, poetinių gamtos vizijų interpretatorė, suformavusi savitą abstrahuoto peizažo tipą, kurio daugiaprasmės variacijos toli peržengė tradicines šio žanro ribas, praplėsdamos lietuviško peizažo kontekstą. Kūrybiniuose užsiėmimuose menininkė demonstravo tapybos principus, specifiką, dosniai dalijo patarimus. Gal kiek ir gąsdino virtuoziška tapyba, tapytojoms mėgėjoms neįprastais būdais išgaunama faktūra, tačiau projekto tikslas ir buvo pažinti, pamėginti, pajausti kitokią tapybos techniką, faktūrą bei kompoziciją. Per virtualių parodų peržiūras diskutuota apie kompozicijos filosofiją, spalvų ir formų moduliaciją. Menų studija „Smiltys“ praturtėjo dailininkės studijai dovanotais jos darbų katalogais, įrašais. Išsipildė viena svajonių pamatyti dokumentinį filmą „Vidinės laisvės link“ apie tapytoją G. J. Vitartaitę. Kad tapybos tradicijos Kybartuose gyvuotų, kultūros centras siekia į tapybos apžavus įtraukti jaunimą. Tikimasi, jog menų studija pasipildys „smiltelėmis“. Šįkart prie „Smilčių“ prisidėjo Benita Mickevičiūtė, Ieva Antanavičiūtė, Skaistė Navickaitė. Gimnazistės tapė „lengvesniais“, akriliniais, dažais, kūrybiniame procese patyrė ir nepasitenkinimo, ir kančios, ir visa vainikuojančio džiaugsmo. Studentėmis „Esamajame laike“ buvusios „Smiltys“ kūrė aliejiniais dažais. Šįkart buvo išbandytos tapytojos rekomenduotos naujos spalvos, tokios kaip „kaput mortum“, kraplakas raudonas permanentinis, ultramarinas rožinis ir daug kitų. Taigi, turint tiek spalvų ir esant prie vandens, atsiranda ypatingas sąlytis ir su dangumi, su visa supančia erdve – ta mistinė pajauta „čia ir dabar“. Tapybos plenere-edukacinėje programoje tapytoja G. J. Vitartaitė demonstravo ir siekė perteikti gebėjimą sujungti tradicinio peizažo principus su šiuolaikine, abstrakčia, konceptualizuota menine mąstysena. Ar mums drobėse tai atspindėti pavyko? Tegul tai vertina būsimų parodų lankytojai. Aušrinė DUBAUSKIENĖ Menų studijos „Smiltys“ vadovė Publikuota: 2016-08-12 20:14:55 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|