„Santaka“ / Triušininkystė – perspektyvus verslas / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Triušininkystė – perspektyvus verslas

Nors triušių laikymo sąlygos nesudėtingos – triušininkystė Lietuvoje kol kas nėra labai populiari. Ekspertų vertinimu, ši sritis turi nemažai potencialo, nes Lietuvoje triušienos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo registruota 2460 triušių augintojų, laikančių 73786 triušius. Lyginant su praėjusiais metais, triušių skaičius statistiškai sumažėjo. Visgi kažkokių objektyvių veiksnių, darančių įtaką triušių skaičiaus kitimui, nėra.

Suskaičiuoti triušius nėra lengva užduotis. Šie kailiniai žvėreliai Lietuvoje pradėti registruoti dar 2012 m., tačiau tai daryti nėra privaloma. Triušiai itin sparčiai besidauginantys gyvūnai, kurie yra greitai realizuojami, todėl jų skaičius nuolatos kinta.

Priklausomai nuo veislės, viena patelė per metus gali atsivesti 3–6 triušiukų vadas. Vienoje vadoje gali būti nuo 1 iki 11 triušiukų. Taigi, įvertinti tikslų triušių kiekį Lietuvoje galima tik labai preliminariai. Vos per metus triušių skaičius gali smarkiai pakisti. Deja, patys gyventojai irgi neskuba registruoti savo bandų, todėl tikslūs skaičiai gali būti didesni.
Triušiena pasižymi dideliu kiekiu baltymų, joje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Ji naudinga turintiems aukštą kraujo spaudimą, kenčiantiems nuo įvairių alergijų, mažakraujystės ar kepenų ligų.


Triušiena pasižymi dideliu kiekiu baltymų, joje mažiau cholesterolio ir daugiau geležies. Ji naudinga turintiems aukštą kraujo spaudimą, kenčiantiems nuo įvairių alergijų, mažakraujystės ar kepenų ligų. Triušiena yra gerokai sveikesnė alternatyva, nei kitų gyvūnų mėsa. Kadangi ji ganėtinai lengvai virškinama, ją tinka valgyti vaikams ir suaugusiems.

Triušių auginimas Lietuvoje nėra itin populiarus užsiėmimas ir paprastai tuo verčiasi pavieniai ūkiai. 90 proc. visos triušienos rinkos sudaro smulkieji gamintojai. Priskaičiuojama apie 10 veislynų, auginančių 1000 ir daugiau triušių. Populiariausios veislės: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Prancūzų avinai, Burgundijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji ir kiti. Pasaulyje suskaičiuojama net keli šimtai veislių. Jos skirstomos į mėsines, kailines ir mėsines-kailines. Taip pat pagal svorį ir plauko ilgį. Smulkių veislių triušiai gali sverti 2, 5–3, 3 kilogramo, o stambiųjų – 7–8 kilogramus. Stambiųjų pasaulyje karaliauja Belgijos milžinai, kurie auginami mėsai.

Nors auginti triušius nesudėtinga ir nereikalauja didelių pradinių investicijų – didelio proveržio triušininkystės srityje Lietuvoje kol kas nebuvo. Triušiena yra ganėtinai specifinis produktas, kurio paklausa kinta labai nežymiai. Tačiau šalyje vis labiau plintant sveikos mitybos idėjoms susidomėjimas triušiena ir jos paklausa po truputį auga.

Specialistų vertinimu, triušienos vartojimas kitose Europos šalyse yra keletą ar net keliolika kartų didesnis nei Lietuvoje. Triušių auginimas itin populiarus Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje. Kaip teigia triušių augintojai, mūsų šalyje šis produktas dar tik atranda kelią į pirkėjų namus. Tiesa, tam nemažai įtakos turi ir didoka kaina. Kilogramas triušienos parduotuvėse kainuoja apie 15 eurų. Visgi šalyje auginamų triušių ne visada pakanka užtikrinti net ir nedidelę paklausą. Galima teigti, kad triušininkystė Lietuvoje turi neblogas perspektyvas ir augintojų ilgainiui turėtų tik daugėti.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas