|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-08-25 17:02
Zigmui Paruliui (kairėje) ir Artūrui Sukackui Agrocheminių tyrimų centro vyresnioji dirvožemininkė Irina Veršinina rodė, kaip imami mėginiai: kas šimtą metrų specialiu prietaisu daromi 20 cm gylio dūriai ir į kiekvieną dėželę sudedama po 250 gramų žemės.Autorės nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
Skroblų kaime (Bartninkų seniūnija) ūkininkaujantis Artūras Sukackas rodė du beveik greta esančius kukurūzų plotus. Viename pasėlis – graži žalia siena. Kitame – vos ne vos sukilęs, nedengia net tarpueilių. „Dirvą ruošiau ir tręšiau vienodai. Tai kodėl toks skirtumas? Šitai ir rūpi išsiaiškinti“, – kalbėjo ūkinininkas. Jis sakė, kad tokia pati situacija ir kituose laukuose. Kai sulauks tyrimų rezutatų, žinos, kas sąlygoja nevienodą derlių. Mėginiai imami siekiant nustatyti dirvos rūgštingumą, kalio ir fosforo kiekius. Artūras Sukackas pageidavo ištirti 7 hektarų dirvožemį. Nuo 1991 metų gimtajame krašte ūkininkaujantis vyras kalbėjo, kad šios rajono dalies žemdirbiai nuskriausti. Laukai čia kalvoti, dirvos – nederlingos, kaip ir Gražiškių ar Vištyčio seniūnijose. Bet jose ūkininkavimo sąlygos laikomos nepalankiomis. Už tai skiriamos papildomos tiesioginės išmokos. „O mūsų laukai prilyginti Lakštučių, Pilviškių, Keturvalakių ir kitų aukšto našumo žemių vietovėms“, – kalbėjo A. Sukackas. Dukrai Danguolei ūkį perleidęs kitas šios seniūnijos gyventojas, Vartų kaime gyvenantis Zigmas Parulis sakė, kad užsirašė ištirti 20 hektarų dirvožemį. Kai paklausėme, kas geriausiai užauga plotuose, kurie yra Grajauskų kaime, išgirdome atsakymą: „Niekas. Anksčiau, kolūkių laikais, priklausėme prasčiausiai – ketvirtajai – ekonominei zonai.“ Vartietis pasakojo, kad dukrai ūkį perleido dėl pašlijusios sveikatos. Bet nuo žemdirbiškų rūpesčių dar negali atitrūkti, turi padėti dukrai, nes ši augina mažylį. Minėtų ūkininkų laukuose darbą baigusi Žemdirbystės instituto agrocheminių tyrimų centro vyresn. dirvožemininkė Irina Veršinina sakė, jog, atlikus mėginių tyrimus, bus nustatyti tręšimo koeficientai, sudarytos kartogramos, pateikti aprašai. Dabar ūkininkai gali tik spėlioti, koks dirvos rūgšingumas, kiek joje yra kalio ir fosforo. Gal jų kiekiai pakankami ir be reikalo metami pinigai šioms trąšoms, kai užektų vien azoto. Artūras Sukackas sakė, jog dar geriau būtų buvę ištirti ir mikroelementų struktūrą. Bet pakaks ir to, kas bus nustatyta, atlikus dabartinius tyrimus. Abu ūkininkai už šią paslaugą atsiskaitė iš karto. Vieno hektaro dirvožemio tyrimo kaina – per 11 litų. „Nesipriešinsime, jei Savivaldybė padengs dalį išlaidų. Nenuskursime ir susimokėję patys“, – kalbėjo Zigmas Parulis. Bartninkų seniūnijoje dirbanti Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Raulinaitienė sakė, kad 12 ūkininkų pageidavo ištirti 251 hektaro dirvožemį. Mažiausias plotas – 4 hektarai, didžiausias – 118 ha. Rajone dėl šių iš dalies Žemės ūkio rėmimo programos finansuojamų tyrimų kreipėsi per 120 ūkininkų, pageidavusių ištirti daugiau kaip 4600 hektarų dirvožemį. Dvidešimt metų Agrocheminių tyrimų centre dirbanti Irina Veršinina sakė, jog plačiu mastu atlikti tokius tyrimus teko kolūkių laikais. Dabar ūkininkai didelio aktyvumo nerodo. Daugiausia kreipiasi prieš pavasario darbų pradžią ir rudenį, nuėmę derlių. Tokių tyrimų, kuriuos užsakė Vilkaviškio rajono savivaldybė, iš kitų rajonų pasitaiko retai. Publikuota: 2006-08-25 17:02:36 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|