„Santaka“ / Miestas, kuriame verda olimpinės aistros

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-08-10 15:35

Dalinkitės:  


Tokių sultingų ir skanių vaisių kaip Brazilijoje Rita Vyšniauskaitė (dešinėje) sakė dar nebuvo ragavusi.

Miestas, kuriame verda olimpinės aistros

Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse savanoriaujanti vilkaviškietė Rita Vyšniauskaitė sutiko pasidalyti įspūdžiais iš tolimosios Brazilijos, papasakoti apie šios šalies kultūrą, žmones ir, žinoma, įvykius bei potyrius, patirtus olimpiniame kaimelyje, kuriame ji dirba ir gyvena.


Gatvėse – policija ir ginkluoti kariškiai


Jau savaitė, kai aš čia, ir jau tiek daug nutiko – galva plyšta nuo įspūdžių. Pradėsiu nuo pažinties su vietine kultūra ir gyventojais, nes tai ir buvo pirma įspūdinga patirtis...

Rio de Žaneiras – milžiniškas miestas, tad keliaudamas iš vieno galo į kitą gali užtrukti keturias ar net šešias valandas, priklausomai nuo eismo intensyvumo, ir, kaip teko patirti jau ne kartą, – nuo vairuotojų sugebėjimo važiuoti kuo greičiau ir agresyviau.

Vienąkart taksi automobiliu judriomis miesto gatvėmis per intensyvaus eismo sankryžas važiavome 90 km per valandą ir dar didesniu greičiu. Pasakyti vairuotojui, jog norėtume būti vežamos saugiau, negalėjome, nes portugalų kalbos įgūdžiai ne tokie geri, o kalbančiųjų angliškai aptarnavimo sferoje čia ne tiek ir daug. Teko viltis, kad saugiai pasieksime namus... Autobusų vairuotojų, deja, irgi neslegia atsakomybė už vežamus keleivius. Yra tekę ir nuo sosto pakilti, o per vieną kelionę maniau, kad pūslės ant rankų iššoks – taip stipriai įsikibus teko laikytis.

Gyvenu Arpoadoro rajone, kuris yra tarp garsiųjų Rio Ipanemos ir Kopakabanos paplūdimių. Rajonas ganėtinai saugus, čia gyvena labai daug užsieniečių, prabangiuose viešbučiuose apsistoję itin svarbių žmonių – diplomatų ir netgi karališkųjų šeimų atstovų. Todėl gatvėse nuolat patruliuoja policija su įspūdingais „Harley-Davidson“ motociklais ir kariškiai, apsiginklavę automatais.

Nėra priežasties net pagalvoti apie pavojus. Vis dėlto saugumo instruktažą teko išklausyti vos atvykus.


Perspėjo apie grėsmes


Ponia, pas kurią esu apsistojusi, vardu Vanetė, yra labai rūpestinga (galiu ją drąsiai vadinti savo braziliška mama). Ji jau pirmąją dieną davė patarimų, kaip išvengti pavojų ir nepageidautinų situacijų.

Pirma pamoka, kurią gavau iš vietinių gyventojų dar sėdėdama lėktuve, – niekada nevaikščioti gatve „įlindus“ į telefoną. Buvo liepta einant gatve visą laiką žiūrėti į priekį, o jeigu pamatyčiau grupę juodaodžių vaikų, dažniausiai be marškinėlių ir netgi be batų, judančių link manęs, nedelsiant geriau pereiti į kitą gatvės pusę ir neatsisukti, jeigu kas ir šauktų.

Su ponia Vanete teko lankytis turguje, draugiškai bendravome angliškai, kol staiga su manimi ji pradėjo kalbėti portugališkai... Po keleto akimirkų paaiškino: kai tik ji pradeda kalbėti savo gimtąją kalba, aš turiu linkčioti, nieko nesakyti, žodžiu, neišsiduoti, jog esu svetimšalė, nes tai reiškia, kad ji matanti grėsmę man. Taip pat patarė laikytis taisyklės pliaže: jeigu niekas nesimaudo, lįsti į vandenį nevalia, nes vandenyno srovė būna tokia stipri, jog gali išversti iš kojų ir įtraukti į gelmę.



Turgus – itin triukšmingas


Vienas geriausių būdų panirti į vietinės kultūros šurmulį – turgus. Jis čia itin triukšmingas: prekeiviai ir pirkėjai šūkauja vienas per kitą, derasi, dalijasi kasdieniais rūpesčiais, bendrauja.

Vienas ponios Vanetės nuolatinis pardavėjas, sužinojęs, kad jos viešnios (pas šią moterį gyvename trise) savanoriauja olimpiadoje, nusprendė mus pavaišinti. Apsiginklavęs peiliu (ilgio iki pat alkūnės), jis vis riekė visokiausių formų, įvairiausių spalvų, niekada neregėtų vaisių ir siūlė paragauti. Vaisiai čia tokie sultingi ir skanūs, jog, kaip pasakose sakoma, per barzdas varvėjo...

Įstrigo ir turguje parduodamos žuvys. Prekystaliai kalnais nukloti įvairiausių žuvų, nuo kurių tiesiog upeliais žliaugia skysčiai... Pagalvojau, kad nehigieniška ir kiek nesaugu valgyti tokią žuvį, bet mano šeimininkė nuramino, jog žuvis jai dar nė karto nepakenkė.


Braziliškas laikas


Turbūt visi žinote dainos žodžius: „Laimingi laiko neskaičiuoja...“ Brazilai, jeigu spręstume pagal šį posakį, turėtų būti laimingesni nei laimingiausi pasaulyje.

Besiruošdama į darbą olimpiniame kaimelyje norėjau susiplanuoti savo kelionę. Man iki darbo – apie dvi valandos kelio, reikia važiuoti metro ir dviem skirtingais autobusais. Ponios Vanetės paklausiau, kur galėčiau gauti transporto tvarkaraštį, o ji man iš karto atsakė, kad čia Brazilija ir tvarkaraščių čia nebūna: tiesiog ateini į stotelę ir lauki – kada atvažiuos, tada atvažiuos.

Pradėjau būgštauti, jog taip galiu ir pavėluoti, bet viskas paaiškėjo rytojaus dieną. Man buvo pasakyta, kad ryte, 8 valandą, vyks mokymai. Aš atvykau dešimčia minučių anksčiau, prisistačiau, užsiregistravau ir buvau paprašyta palaukti... Laukiu, laukiu, dar laukiu, o kai nueinu paklausti, ar bus mokymai, vėl paprašo palaukti. Laukiu... Galiausiai likus penkiolikai minučių iki 9 valandos mus sukviečia į mokymų kambarį.


Olimpinė liepsna paskelbė pradžią


Įspūdinga buvo olimpinio deglo medžioklė. Grįžtu vieną vakarą po darbo ganėtinai vėlai, jau gerokai po dešimtos valandos. Ponia Vanetė su kitomis viešniomis staiga pašoko ir išbėgo pro duris... Iš pradžių nesupratau, kas dedasi, o jos šaukia: „Deglas atvažiuoja! Deglas! Bėgam deglo žiūrėti!“ Aš tik spėjau pasigriebti savo šalies vėliavą (ji visur su manimi) ir išlėkiau iš paskos...

O gatvėje žmonės būriuojasi, laukia, kai kurie net iš anksto vietas užsiėmę. Laukiame ir mes. Prie mūsų prisijungė kompanija linksmų vaikinų, kuriems buvo labai smalsu, iš kur mano vėliava. Žinia, kad iš Lietuvos, jiems sukėlė nepaprastai daug džiaugsmo – gal net daugiau, negu pamačius patį deglą...

Kai pradėjo važiuoti rėmėjų autobusai, policija, buvo aišku, kad deglas jau arti. Ir štai! Olimpinė liepsna! Ji atkeliavo labai lėtai, o nukeliavo taip greitai, jog nespėjome net pasidžiaugti. Bet jau visi žinojome, kad olimpiada prasideda.



Rita VYŠNIAUSKAITĖ

(Bus daugiau)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas