„Santaka“ / Ra­jo­no va­do­vas da­ly­va­vo tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-08-23 22:03

Dalinkitės:  


Tarp konferencijoje dalyvavusių Lietuvos delegatų – ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras A.Bagušinskas (septintas iš dešinės).

Ra­jo­no va­do­vas da­ly­va­vo tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je

Laima VABALIENĖ


Praėjusią savaitę Gotlando saloje (Švedija) vykusioje Baltijos jūros ir Šiaurės šalių konferencijoje „Klestėjimas ir stabilumas“ dalyvavo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas. Pasak mero, tai buvo vienas iš aukščiausio lygio renginių, kuriuose jam yra tekę dalyvauti.

Konferencijoje dalyvavo 400 žmonių. Tai – Suomijos, Švedijos, Danijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, Europos Sąjungos komisarai, atsakingi už bendradarbiavimą su užsienio šalimis ir tarp regionų ambasadoriai, Baltijos jūros ir Šiaurės šalių delegatai. Buvo pakviesti atstovai ir iš Baltarusijos bei Ukrainos, kadangi šias valstybes bei Baltijos regiono šalis sieja daug glaudžių ryšių. 22 žmonių Lietuvos delegacijoje, kuriai vadovavo Premjeras Gediminas Kirkilas, buvo dvylikos respublikos savivaldybių merai. Marijampolės apskričiai atstovavo mūsų rajono vadovas A.Bagušinskas, kuris yra Savivaldybių asociacijos valdybos narys.

Trijų dienų konferencijoje buvo paliesti labai įvairūs klausimai: nuo ekologinių problemų Baltijos jūroje iki prekybos žmonėmis, susipažinta su regionų problemomis, ieškoma naujų kontaktų tarp valstybių, semiamasi bendradarbiavimo patirties iš Europos šalių senbuvių. Meras pateikė gražų Suomijos ir Švedijos šalių bendravimo pavyzdį. Pasienyje esantį miestą nedidelis fiordas padalija dviem valstybėms, tačiau čia yra tik viena abiem šalims bendra ligoninė, viena priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, vienoje fiordo pusėje veikia kultūros, kitoje – sporto centrai ir pan.


„Pabuvęs konferencijoje, giliau suvokiau ir tai, kad Baltijos jūra iš tikro labai nedidelė ir pažeidžiama. Švedijoje ištuštėję pliažai, nes jūra, augmenija labai užteršti. Todėl švedai dabar rengia daug ekologinių programų”, – įspūdžius iš kelionės pasakojo A.Bagušinskas.

Konferencijos darbas buvo įtemptas, tačiau vakarai – atiduoti kultūrinei programai, pažinčiai su miestu, kuriame vyko renginys.

Gotlando sala Baltijos jūroje – tik už 130 km nuo Lietuvos. Jos dydis – 144 km², gyvena 57 tūkst. žmonių. Klimatas švelnus jūrinis, todėl, mero teigimu, buvo galima pamatyti ir pietinių kraštų augalų, nors šiaip augmenija skurdoka, daug uolingų krantų, akmenų ir mažai dirbamos žemės. Pagrindinis salos gyventojų verslas – turizmas. Per metus čia apsilanko apie 1,5 mln. žmonių. Visbis, kuriame vyko tarptautinė konferencija, – pagrindinis salos miestas, buvusi vikingų sostinė. A.Bagušinskui didelį įspūdį paliko didžiulis senamiestis, įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sarašą.



Publikuota: 2006-08-23 22:03:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai