„Santaka“ / Vilkaviškio rajono archeologinis paveldas ir jo tyrinėjimai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14

Parduoda naują šiferį dideliais lapais ir naudotą šiferį mažais lapais. Tel. 8 622 84 697.
Galioja iki: 2018-12-01 11:47:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-08-01 16:09

Dalinkitės:  


Monika Žemantauskaitė sako, jog turėtume saugoti archeologinį paveldą, kad ateities kartos galėtų pažvelgti į praeitį taip, kaip mūsų dienų mokslas dar nepajėgus.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Vilkaviškio rajono archeologinis paveldas ir jo tyrinėjimai

Vilkaviškio rajone yra 22 archeologinės vietovės, įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Santykinai tai nedidelis skaičius: pavyzdžiui, Utenos rajone jų yra 117, Trakų – 81. Tačiau šie skaičiai nėra galutiniai, nes archeologai nuolat ieško ir dažnai suranda naujų praeitį menančių vietovių ir taip sąrašas yra pildomas. Kita vertus, pasitaiko ir kultūros paveldo objektus žalojančių veiksnių, dėl kurių objektų skaičius sąraše gali mažėti. Kasmet archeologai dėl savo mokslinių interesų arba dėl naujų objektų statybos ar rekonstrukcijos kasinėja įvairiose Lietuvos vietovėse. Remiantis Kultūros paveldo departamento duomenimis, 2015 metais buvo išduotas 451 leidimas atlikti archeologinius tyrimus, iš jų nė vieno – Vilkaviškio rajone.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas apskritai yra laikoma archeologiniu paveldu, kokios ypatingos vietovės yra Vilkaviškio krašte.


Archeologinis paveldas. Kas tai?


Paprastai tariant, tai – apie žmonių praeitį liudijantys daiktai bei vietovės. Na, o kalbant šiek tiek sudėtingiau, bet išsamiau, archeologinis paveldas – tai archeologinės liekanos ir objektai bei kiti iš praeities epochų mus pasiekę žmonijos pėdsakai, kurių išsaugojimas ir tyrimas padeda geriau suvokti jos istoriją bei ryšį su natūralia aplinka. Pagrindiniai informacijos šaltiniai yra kasinėjimai ir kiti žmonijos bei aplinkos tyrimo metodai.

Archeologijos paveldas apima tiek žemės paviršiuje, tiek po vandeniu esančias struktūras, konstrukcijas, pastatų grupes, įsisavintas aplinkas, kilnojamuosius objektus, kitų rūšių paminklus bei jų aplinką (Europos archeologinio paveldo apsaugos konvencija, 1992 m. pasirašyta Valetoje). Toks archeologinio paveldo apibrėžimas pripažįstamas ir Lietuvoje, nes minėtą Valetos konvenciją 1999 m. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.

Archeologinį paveldą sudaro daugybė elementų: piliakalniai, gyvenvietės, šventvietės, gamybos vietos, laidojimo vietos, mūšių vietos, įvairūs statiniai, akmenys su duobutėmis, įvairūs daiktai, pagaminti žmogaus, arba natūralūs objektai, turintys neabejotinų požymių, jog buvo žmogaus naudoti. Kad objektas būtų laikomas archeologiniu, jis turi būti gana senas. Pagal šiuo metu galiojantį Paveldo tvarkybos reglamentą, archeologiniais kultūriniais sluoksniais laikomi tie, kurie susidarė iki 1800 metų. Verta atsiminti, kad ne visi iš žemės iškasti daiktai yra savaime archeologinė vertybė. Pavyzdžiui, iškastas II pasaulinio karo laikų šalmas nebus archeologinis radinys, nors ir būtų surastas naudojantis archeologiniu metodu.


Archeologinio paveldo apsauga


Teisinę apsaugą archeologiniai objektai, jų kompleksai ar vietovės įgyja, kai yra įtraukiami į Kultūros vertybių registrą ir nustatomas jų statusas. Pradedant nuo žemiausio lygmens, kai kuriems archeologinio paveldo objektams gali būti taikoma pirminė teisinė apsauga – tuomet, kai objektas įtraukas į Kultūros vertybių registrą (vadinamasis registrinis). Tokių Vilkaviškio rajone yra 4. Be to, kultūros ministro įsakymu objektas ar vieta gali būti paskelbti valstybės saugomais (Vilkaviškio r. yra 6). Na, o nacionalinės svarbos archeologinio paveldo objektai, patvirtinus tą faktą Vyriausybei, skelbiami paminklais (Vilkaviškio r. – 12). Daugiausia tai – piliakalniai ir prie jų esančios papėdės gyvenvietės. Kultūros vertybių registrą galima surasti ir tyrinėti internete adresu kvr.kpd.lt – čia pateiktas interaktyvus žemėlapis su informacija apie kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektus Lietuvoje.


Archeologinis paveldas Vilkaviškio rajone


Iš pradžių – šiek tiek skaičių, gautų remiantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenimis. Šiandien Vilkaviškio rajone yra 22 archeologinio paveldo objektai. Didžiausią skaičių sudaro piliakalniai arba piliakalnių kompleksai kartu su papėdės gyvenvietėmis – jų yra 15. Rajono teritorijoje dar yra Virbalio miestelio istorinis centras, 3 kapinynai ir 3 senovės gyvenvietės.

Piliakalniai yra gana aiškiai atpažįstami archeologiniai objektai. Iš 15 Vilkaviškio rajone esančių piliakalnių archeologiškai tyrinėti penki: Kunigiškių (Pajevonio), Miestlaukio (Kudirkos Naumiesčio), Piliakalnių, Ragaišių (Aspertavo) ir Šakių. Ko gero, žinomiausi rajono piliakalniai yra Piliakalnių bei Kunigiškių. Juos abu tyrinėjo archeologas P. Kulikauskas 1961 m. ir 1963–1964 m. Kunigiškių piliakalnyje iš viso ištyrė 900 m² plotą. Piliakalnyje aptiko II–XIII a. gyvenusių žmonių veiklos požymių: pastatų pėdsakų, Romos monetą, geležinių strėlių antgalių ir gausybę keramikos šukių. Nustatyta ir gynybinių įrenginių konstrukcijų raida: piliakalnio aikštelės PR pusėje esantis didysis pylimas buvo supiltas per 3 kartus.

Dabartinėmis žiniomis, visi tyrinėti ir netyrinėti piliakalniai Vilkaviškio rajone yra datuojami labai plačiai (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia). Vis dėlto netgi netyrinėti piliakalniai yra informatyvūs, jeigu moki juos „perskaityti“. Datuojant piliakalnio amžių svarbu jo dydis, forma, nes pagal tam tikrus įrengimo požymius (pvz., pylimų ar šlaitų statumą) galima spręsti apie jo gyvavimo laikotarpį. Bet kaip galima nustatyti nekasinėtų piliakalnių ir šalia jų esančių papėdės gyvenviečių amžių?

Archeologai tai nustato pagal žemės paviršiuje surastus archeologinius radinius, dažniausiai – pagal ant paties piliakalnio ar šalia jo surandamų keramikos šukių gamybos technologiją. Didžiausia tikimybė jų surasti yra kurmiarausiuose. Taip, būtent kurmiarausiuose! Todėl tikėtina, jog atidžiau po juos pasikapsčius piliakalnio prieigose galima rasti keramikos šukių, o galbūt ir ką nors ypatingesnio.

Yra žinoma, kad tam tikrą būdą gaminti indus žmonės naudojo konkrečiu laiku. Paprastai tariant, jeigu indo sienelės yra brūkšniuotos (brūkšniuotoji keramika), tai jis bus iš senesnių laikų nei tas, kurio sienelės grublėtos (grublėtoji keramika). Verta nepamiršti, jog ne ant kiekvieno Lietuvos piliakalnio kadaise stovėjo pilis.

Vilkaviškio rajone yra žinomi trys archeologiniai laidojimo paminklai: Kaupiškių, Stanaičių kapinynai ir Ožkabalių senkapis. Kapinynai – tai tokie archeologiniai objektai, kurie labai nukentėjo ir kenčia dėl žmogaus ūkinės veiklos: arimo, miškų sodinimo, kelių tiesimo ir pan. Šiandien dauguma jų yra išlikę labai fragmentiškai.

Stanaičių kapinyną 1983–1995 m. tyrinėjo archeologo A. Merkevičiaus vadovaujama archeologų ekspedicija. Tai – I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pradžia datuojamas kapinynas, kuriame mirusieji XVII a. pirmoje pusėje buvo laidojami sudeginti – urnose. Kaupiškių kapinyne, tyrinėtame 2002 m., surasta nedegintų mirusiųjų palaikų kartu su peiliais, karstų vinimis, 3 monetomis, kaltinėmis vinimis. Nustatyta, kad dalis kapų buvo sunaikinta rekonstruojant Kaupiškių–Kunigiškių kelią.

Senovės gyvenvietėmis įprastai vadinamos archeologinio paveldo vietovės, kuriose praeityje buvo gyvenama, tačiau neišlikę žemės paviršiuje matomų požymių. Jas taip pat galima vadinti neįtvirtintomis gyvenvietėmis. Apskritai, daugumą gyvenviečių galima surasti prie ežerų, upių ar jų santakų, kitaip tariant, gyventi patogiose pakrantėse.

Vilkaviškio rajone 2001 m. per žvalgomąją archeologinę ekspediciją prie Šešupės, ties Skliausčiais, buvo lokalizuotos penkios radimvietės su akmens amžiaus radiniais. Jos detaliau netyrinėtos, bet saugomos kaip perspektyvios vietos ateities tyrimams. 2012 m. šio straipsnio autorė kartu su kolegomis atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus prie ežero Vištytyje. Iš anksčiau buvo žinoma, kad tam tikroje teritorijoje buvo rastas titnaginis kirvelis, kaulinis žeberklas ir titnaginių nuoskalų, dėl to bandyta surasti gyvenvietę. Po tyrimų išaiškėjo paviršinių radinių koncentracijos, kurios šiandien yra privačiose ariamose valdose. Jeigu senovės gyvenvietė ten akmens amžiuje ir buvusi, tai tuo metu susiformavęs kultūrinis sluoksnis per daugelį metų gerokai paveiktas ūkinės veiklos, suardytas. Ta pati archeologų komanda taip pat vizualiai žvalgė Sausininkų, Pagerniavės laukus prie Aistos ir Širvintos upių. Pavyko rasti akmens bei geležies amžiams priskiriamų radinių ir užfiksuoti kelias jų koncentracijas. Šios radimvietės detalesnių tyrinėjimų galbūt sulauks ateityje.

Tik prie nedidelės dalies archeologinio paveldo yra prisilietę archeologai. Tačiau jų tikslas nėra iškasinėti kiekvieną archeologinę vietovę. Pirmiausia reikia tyrinėti ten, kur archeologiniam paveldui kyla pavojus būti sunaikintam. Šiuolaikiniai archeologiniai kasinėjimai reikalauja nemenko finansavimo, nes tenka pasitelkti brangią techniką, laboratorinius tyrimus. Todėl turėtume saugoti archeologinį paveldą nuo niokojimo, kad ateities kartos, ateities mokslininkai, turėdami, ko gero, daug pažangesnes technologijas, galėtų pažvelgti į praeitį taip, kaip mūsų dienų mokslas dar nepajėgus.



Monika ŽEMANTAUSKAITĖ

Archeologijos doktorantė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas