|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-08-23 17:54
Eglė KVIESULAITIENĖ
Prieš pusmetį Virbalį sukrėtęs žiaurus įvykis sukėlė daug kalbų. Kraupi žmogžudystė sukrėtė mažo miestelio, kuriame visi tarpusavyje pažįstami, gyventojus. Žmonės negalėjo patikėti tuo, kad iki šiol niekam neužkliuvęs 49-erių virbalietis Algirdas Vaičiūnas galėjo kirviu daužyti žmogų. Žvejybą mėgęs, dailininko gyslelę turėjęs, su šeima išsiskyręs ir neseniai tėviškėje, Virbalyje, apsigyvenęs vyras retkarčiais padaugindavo „baltosios“, bet agresyvus niekada nebuvo. Visai priešingai virbaliečiai charakterizavo sunkaus nusikaltimo auka tapusį Juozą Sruoginį. Daug kartų (tarp jų ir už žmogžudystę) teistas 44-erių vyras iš kalėjimo retai kada išeidavo. O sugrįžęs tuoj pat vėl sėsdavo. Anot virbaliečių, nuolat girtavęs J.Sruoginis buvo grubus, nemalonus žmogus, galėjęs apvogti net savo artimą. Tokių, kurie norėtų būti pavadinti nužudytojo artimaisiais, nusikaltimo tyrimo metu neatsirado. Tad byloje nukentėjusiais pripažintų asmenų nėra. Pareigūnai iš liudininkų parodymų bei surinktų įkalčių atkuria tokį vasario 19 d. pavakarės vaizdą. Pas Vytauto gatvėje gyvenančią Anelę Albaitienę tądien vyko išgertuvės. Jose dalyvavo ir Ona Kaškauskienė, kartu buvo A.Albaitienės sūnėnas. Apie 18 val. prie virtuvėje girtaujančios kompanijos prisidėjo ir Juozas Sruoginis. Dviejų vyrų ir dviejų moterų kompanija dar nespėjo kaip reikiant pasilinksminti, kai pro duris įvirto du iš matymo pažįstami vyrai. Namų šeimininkė žinojo, jog vieną jų vadina Algiu, o kitą – Mindaugu. Kompaniją kiek nustebino A.Vaičiūno bei gerokai jaunesnio – 24-erių Mindaugo Petravičiaus vizitas, mat vyrai atsinešė kirvius. Bet sugėrovai netruko išsiaiškinti, kad abu draugai, uždarbiavę pas vieną virbalietį, tądien skaldė malkas. Su darbo įrankiais jie tiesiai atėjo į išgertuves. Linksma kompanija jau buvo „įšilusi“, kai Mindaugas su Algiu prisiminė skriaudą. J.Sruoginį jie įtarė pavogus Algio mobilųjį telefoną. Žodis po žodžio situacija ėmė kaisti. Iš pradžių skambėję kaltinimai, „pasūdyti“ keiksmažodžiais, netrukus virto kumščių kruša. Įvykio liudininkai pamena, jog kažkuris iš vyrų spyrė J.Sruoginiui į kojas. A.Vaičiūnas, kurį žmogžudystę matę sugėrovai vadino Algiu, kirvio pentimi smogė J.Sruoginiui į dešinį petį. Prie jo prisidėjo ir Mindaugas. Anot liudininkų, egzekucija truko apie 5 minutes. Po to A.Vaičiūnas ir M.Petravičius išėjo. Niekas iš sugėrovų pagalbos teikti neskubėjo, nors akivaizdžiai sužalotas J.Sruoginis kruvinas gulėjo ant sofos ir dejavo. Kompanija paprasčiausiai nekreipė dėmesio ir toliau girtavo. Maždaug po pusvalandžio į A.Albaitienės namus vėl sugrįžo Algis ir Mindaugas. Jie vėl reikalavo telefono, tačiau J.Sruoginis jo neturėjo. Anot liudininkų, abu vyrai pakaitomis spardė J.Sruoginį ir daužė jį kirviu. Niekas iš įkaušusios kompanijos tiksliai nematė, po kurio smūgio J.Sruoginis prarado sąmonę. Iš A.Vaičiūno laiško, kurį jis darbdaviui atsiuntė iš Marijampolės areštinės, galima spėti, jog paskutinį smūgį į galvą smogė M.Petravičius. A.Vaičiūnas laiške svarstė, jog be reikalo į A.Albaitienės namus ėjo antrą kartą. Jis sugrįžęs pirmiausia paklausė J.Sruoginio, ar šis žada kam nors skųstis dėl sužalojimo. Tas tik mostelėjo ranka. A.Vaičiūnas pamena, jog Mindaugas tuomet sušuko, kad J.Sruoginis vis dar gyvas, stvėrė jį už krūtinės, partrenkė ant žemės ir smogė kirviu į galvą. Išeidami smurtautojai vieną kirvį išmetė sodybos kieme, kitą, nuvalę ir sutvarkę, ryte parnešė darbdaviui. Krauju nutaškytas sienas bei nebejudantį J.Sruoginį pamačiusi kompanija išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. Tačiau medikai padėti nebegalėjo. Vos pusvalandį pabuvęs Reanimacijos skyriuje, taip ir neatgavęs sąmonės 44-erių vyras mirė. Abu įtariamieji buvo suimti jau kitą dieną. Ekspertai nustatė, jog J.Sruoginiui rankomis, kojomis bei kirviu buvo suduoti ne mažiau 22 smūgiai. Jo kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis bei nubrozdinimais, lūžęs kairys stipinkaulis, trūkę inkstai. Lūžę šonkauliai pradūrė krūtinplėvę bei plaučius, dėl to prasidėjo vidinis kraujavimas. Pateiktose išvadose teigiama, jog J.Sruoginis buvo tik lengvai girtas, tad dėl daugybės sužalojimų galėjo kęsti didelį skausmą. Abu žmogžudyste kaltinami vyrai savo kaltę pripažino tik iš dalies. A.Vaičiūnas tvirtino kirviu sudavęs ne daugiau kaip tris smūgius. Jis neva išsigandęs, kai apkaltintas telefono vagyste J.Sruoginis įkišo ranką kišenėn. Tuomet A.Vaičiūnas pamanęs, jog nusikaltėlio praeitimi garsėjęs vyras kišenėje ieško peilio. Sugyventinės apibūdintas kaip ūmaus būdo, 6 klases tebaigęs M.Petravičius tyrėjams tvirtino kirviu net nekirtęs, tik porą kartų spyręs nukentėjusiajam į krūtinę. Teismo psichiatrijos ekspertai A.Vaičiūną ir M.Petravičių pripažino psichiškai sveikais ir žudynių metu galėjusiais suvokti pavojingą savo veiksmų esmę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių jų veikloje nenustatyta. Publikuota: 2006-08-23 17:54:06 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|