„Santaka“ / Šv. Jokūbo kelias – šimtai kilometrų pėsčiomis per Ispaniją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-27 16:08

Dalinkitės:  


„Tikslas pasiektas!“ – džiaugiasi Šv. Jokūbo kelią įveikusios bendražygės Rita Mitkutė-Maddock ir Asta Vilkeliškienė.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Šv. Jokūbo kelias – šimtai kilometrų pėsčiomis per Ispaniją

(Pabaiga. Pradžia Nr. 80–85)



Tikslas pasiektas!

Artėjant prie Kompostelos Santjago, iki jo likus 100, o paskui ir mažiau kilometrų, bažnyčių duris jau rasdavome atviras ir šv. Mišios čia buvo švenčiamos kas vakarą.

Astorgo miesto katedroje teko garbė dalyvauti iškilmingose vyskupo švenčiamose Mišiose ir paliudyti Sutvirtinimo sakramento suteikimą būriui vietinių paauglių. Ne tik jie, bet ir visi susirinkusieji buvo išsipustę, pakiliai nusiteikę. Man tai tapo tarsi ypatinga dovana, mat tądien buvo Šv. Ritos diena – gegužės 22-oji, taigi, ir mano vardadienis.

Vienos, bene pačios įsimintiniausios, buvo paskutiniojo vakaro, prieš įžengiant į Kompostelos Santjagą, iškilmės: jas laikė kunigas – piligrimas, pats einantis Kelią. Savo entuziazmu, susijaudinimu, dėkingumu tąvakar jis užkrėtė visus susirinkusiuosius.

Visas liturgines iškilmes karūnavo, kaip ir pridera, 12 valandos piligrimų mišios Šv. Jokūbo katedroje Kompostelos Santjage. Prie bažnyčios sienos palikusi kuprinę, pavargusi, bet iš susijaudinimo nė nuovargio nejausdama, įsispraudžiau į pilnutėlę katedrą. Šių iškilmių įžymybė ir unikalus bruožas – milžiniškas septynių vyrų įsiūbuojamas smilkytuvas. Dabar jis tapęs Piligrimų mišių simboliu, o senovėje, girdi, turėjęs ir praktinę paskirtį – užgožti dienų dienomis nesipraususių piligrimų ir jų neskalbtų drabužių skleidžiamą nemalonų tvaiką.



Šventas Jokūbas norą išpildė

Kompostelos Santjago katedros aikštėje – šventė kasdien, nes kasdien čia atplaukia nauji tikslą pasiekę piligrimai. Juos atpažinti nesunku: kuprinės ant pečių, lėtas išvargęs žingsnis, iš susijaudinimo ir laimės švytintys veidai, šypsenos. Jie glėbesčiuojasi ir džiūgauja, netverdami savame kailyje tuo džiaugsmu trokšta pasidalyti ne tik su aplinkiniais, bet su visu pasauliu: „Man pavyko! Atėjau! Pasiekiau tikslą!..“

Ilgai tarsi balandžiai sutūpę ant katedros grindinio fotografuojasi, šnekučiuojasi ir tik pirmajam įspūdžiui bei susijaudinimui kiek nuslūgus traukia nakvynės namų link nusiprausti, persirengti, o paskui po miestą pasižvalgyti. Santjage piligrimų nakvynės namai – išimtis iš bendros taisyklės, mat čia piligrimams leidžiama apsistoti ir miegoti keletą naktų.

Kažkurioje Kelio vietoje užsisvajojusi balsu ištariau: „Atėjusi į Santjagą norėčiau pašokti.“ Pasakiau, bet ir pati netikėjau, jog tai padarysiu: per sena aš jau po diskotekas bėgioti. Bet antrąją vizito Kompostelos Santjage pavakarę priartėjusi prie katedros netikėtai išgirdau skambant lengvas ispaniškas melodijas. Ir tikrai – aikštėje grojo tikras kamerinis orkestras. Kaip tyčia tądien pavyko susitikti ir seną Kelio bičiulį iš Brazilijos Marco Antonio. „Kada paskutinį kartą esi šokusi? – paklausė jis ir ištiesė ranką kviesdamas valso. „Taip seniai, kad jau nebeprisimenu“, – leipau.

Gal ir tiesą žmonės sako: kad ir ko paprašytum Švento Jokūbo, nuėjusiajam Kelią jis prašymą visuomet išpildys...



Sertifikatas – iš paties... Jėzaus rankų

Kasdien prie piligrimų centro Kompostelos Santjage išsiraito ilgiausia eilė – paskutinis piligrimo ištvermės ir kantrybės išbandymas. Mat tenka ganėtinai ilgai čia pamindžikuoti, kol kiekvienas keliauninkas užpildo trumpą klausimyną, o centro darbuotojas įrašo visus duomenis į vardinį sertifikatą, liudijantį ir patvirtinantį faktą, jog piligrimas tikrai nuėjo Šv. Jokūbo kelią.

Šis dokumentas išduodamas nemokamai kiekvienam, nuėjusiam keliu bent šimtą ar nuvažiavusiam dviračiu du šimtus kilometrų ir pateikusiam piligrimo pasą su kelionės punktus bei ilgį žyminčiais antspaudais. Tie, kas įveikia daugiau kilometrų, paprastai įsigyja ir kito tipo sertifikatą, kuriame užrašomas įveiktų kilometrų skaičius.

Šis sertifikatas – brangiausia kiekvieno Kelio dalyvio relikvija, piligrimo gimimo liudijimas. Man jį įteikė jaunas išvaizdus ispanas. „Kuo jūs vardu?“ – pasiteiravau. Vaikinas plačiai nusišypsojo, be jokios abejonės iš anksto žinodamas, jog jo atsakymas padarys man įspūdį: „Mano vardas Jėzus.“ „Kaip man pasisekė, neįtikėtina!..“ – ko jau ko, o tokio atsakymo tikrai negalėjau nuspėti. „Pasiimu sertifikatą iš paties Jėzaus rankų“, – pašmaikštavau ir aš, ištiesdama jam pasirašyti sertifikato dėklą, kad turėčiau neginčijamą „įrodymą“.

Taip gimė idėja: vėliau autografus ir linkėjimus surinkau iš visų per tris viešnagės dienas Kompostelos Santjage sutiktų piligrimų, su kuriais vienoje ar kitoje Kelio atkarpoje nusišypsojo laimė susipažinti ir artimiau pabendrauti.



Rita MITKUTĖ-MADDOCK





Galerija: Šv. Jokūbo kelias (VII)





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas