„Santaka“ / Šv. Jokūbo kelias – šimtai kilometrų pėsčiomis per Ispaniją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 95 a sklypą Gižų Daržininkų k., Marijampolės g. 46, Gižų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 646 08 542.
Galioja iki: 2020-01-23 08:05:48

Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, TA dvejiems metams, sidabro spalvos, geros būklės), lygiavamzdį pusiau automatinį 12 kalibro medžioklinį šautuvą MC-12-21. Tel. 8 687 46 413.
Galioja iki: 2020-01-23 11:40:59

Parduodu 4 vasarines padangas R16 lengvajam auto (20 Eur už vnt.). Tel. 8 673 00 963.
Galioja iki: 2020-01-25 11:48:56

Parduoda 6,8 a sodą Agrastų g. 15, Vilkaviškyje, automobilį SAAB (2007 m., 2,7 l, benzinas, 184 kW, TA iki 2020 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 76 717.
Galioja iki: 2020-01-26 13:57:02

Atlieka vidaus apdailos darbus Vilkaviškio rajone. Dirba pagal naujausias technologijas. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-01-30 08:24:38

Pirktų 1–1,5 kambario butą Vilkaviškyje (I a.). Tel. 8 620 42 988.
Galioja iki: 2020-01-30 09:05:54

Parduoda 2 kambarių butą su daliniais patogumais Virbalyje (I a., atskiras įėjimas). Šalia yra parduotuvė, ambulatorija, vaistinė, vandentiekis, sava pakura. Tel. 8 650 59 709.
Galioja iki: 2020-01-31 13:03:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-27 16:08

Dalinkitės:  


„Tikslas pasiektas!“ – džiaugiasi Šv. Jokūbo kelią įveikusios bendražygės Rita Mitkutė-Maddock ir Asta Vilkeliškienė.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Šv. Jokūbo kelias – šimtai kilometrų pėsčiomis per Ispaniją

(Pabaiga. Pradžia Nr. 80–85)



Tikslas pasiektas!

Artėjant prie Kompostelos Santjago, iki jo likus 100, o paskui ir mažiau kilometrų, bažnyčių duris jau rasdavome atviras ir šv. Mišios čia buvo švenčiamos kas vakarą.

Astorgo miesto katedroje teko garbė dalyvauti iškilmingose vyskupo švenčiamose Mišiose ir paliudyti Sutvirtinimo sakramento suteikimą būriui vietinių paauglių. Ne tik jie, bet ir visi susirinkusieji buvo išsipustę, pakiliai nusiteikę. Man tai tapo tarsi ypatinga dovana, mat tądien buvo Šv. Ritos diena – gegužės 22-oji, taigi, ir mano vardadienis.

Vienos, bene pačios įsimintiniausios, buvo paskutiniojo vakaro, prieš įžengiant į Kompostelos Santjagą, iškilmės: jas laikė kunigas – piligrimas, pats einantis Kelią. Savo entuziazmu, susijaudinimu, dėkingumu tąvakar jis užkrėtė visus susirinkusiuosius.

Visas liturgines iškilmes karūnavo, kaip ir pridera, 12 valandos piligrimų mišios Šv. Jokūbo katedroje Kompostelos Santjage. Prie bažnyčios sienos palikusi kuprinę, pavargusi, bet iš susijaudinimo nė nuovargio nejausdama, įsispraudžiau į pilnutėlę katedrą. Šių iškilmių įžymybė ir unikalus bruožas – milžiniškas septynių vyrų įsiūbuojamas smilkytuvas. Dabar jis tapęs Piligrimų mišių simboliu, o senovėje, girdi, turėjęs ir praktinę paskirtį – užgožti dienų dienomis nesipraususių piligrimų ir jų neskalbtų drabužių skleidžiamą nemalonų tvaiką.



Šventas Jokūbas norą išpildė

Kompostelos Santjago katedros aikštėje – šventė kasdien, nes kasdien čia atplaukia nauji tikslą pasiekę piligrimai. Juos atpažinti nesunku: kuprinės ant pečių, lėtas išvargęs žingsnis, iš susijaudinimo ir laimės švytintys veidai, šypsenos. Jie glėbesčiuojasi ir džiūgauja, netverdami savame kailyje tuo džiaugsmu trokšta pasidalyti ne tik su aplinkiniais, bet su visu pasauliu: „Man pavyko! Atėjau! Pasiekiau tikslą!..“

Ilgai tarsi balandžiai sutūpę ant katedros grindinio fotografuojasi, šnekučiuojasi ir tik pirmajam įspūdžiui bei susijaudinimui kiek nuslūgus traukia nakvynės namų link nusiprausti, persirengti, o paskui po miestą pasižvalgyti. Santjage piligrimų nakvynės namai – išimtis iš bendros taisyklės, mat čia piligrimams leidžiama apsistoti ir miegoti keletą naktų.

Kažkurioje Kelio vietoje užsisvajojusi balsu ištariau: „Atėjusi į Santjagą norėčiau pašokti.“ Pasakiau, bet ir pati netikėjau, jog tai padarysiu: per sena aš jau po diskotekas bėgioti. Bet antrąją vizito Kompostelos Santjage pavakarę priartėjusi prie katedros netikėtai išgirdau skambant lengvas ispaniškas melodijas. Ir tikrai – aikštėje grojo tikras kamerinis orkestras. Kaip tyčia tądien pavyko susitikti ir seną Kelio bičiulį iš Brazilijos Marco Antonio. „Kada paskutinį kartą esi šokusi? – paklausė jis ir ištiesė ranką kviesdamas valso. „Taip seniai, kad jau nebeprisimenu“, – leipau.

Gal ir tiesą žmonės sako: kad ir ko paprašytum Švento Jokūbo, nuėjusiajam Kelią jis prašymą visuomet išpildys...



Sertifikatas – iš paties... Jėzaus rankų

Kasdien prie piligrimų centro Kompostelos Santjage išsiraito ilgiausia eilė – paskutinis piligrimo ištvermės ir kantrybės išbandymas. Mat tenka ganėtinai ilgai čia pamindžikuoti, kol kiekvienas keliauninkas užpildo trumpą klausimyną, o centro darbuotojas įrašo visus duomenis į vardinį sertifikatą, liudijantį ir patvirtinantį faktą, jog piligrimas tikrai nuėjo Šv. Jokūbo kelią.

Šis dokumentas išduodamas nemokamai kiekvienam, nuėjusiam keliu bent šimtą ar nuvažiavusiam dviračiu du šimtus kilometrų ir pateikusiam piligrimo pasą su kelionės punktus bei ilgį žyminčiais antspaudais. Tie, kas įveikia daugiau kilometrų, paprastai įsigyja ir kito tipo sertifikatą, kuriame užrašomas įveiktų kilometrų skaičius.

Šis sertifikatas – brangiausia kiekvieno Kelio dalyvio relikvija, piligrimo gimimo liudijimas. Man jį įteikė jaunas išvaizdus ispanas. „Kuo jūs vardu?“ – pasiteiravau. Vaikinas plačiai nusišypsojo, be jokios abejonės iš anksto žinodamas, jog jo atsakymas padarys man įspūdį: „Mano vardas Jėzus.“ „Kaip man pasisekė, neįtikėtina!..“ – ko jau ko, o tokio atsakymo tikrai negalėjau nuspėti. „Pasiimu sertifikatą iš paties Jėzaus rankų“, – pašmaikštavau ir aš, ištiesdama jam pasirašyti sertifikato dėklą, kad turėčiau neginčijamą „įrodymą“.

Taip gimė idėja: vėliau autografus ir linkėjimus surinkau iš visų per tris viešnagės dienas Kompostelos Santjage sutiktų piligrimų, su kuriais vienoje ar kitoje Kelio atkarpoje nusišypsojo laimė susipažinti ir artimiau pabendrauti.



Rita MITKUTĖ-MADDOCK





Galerija: Šv. Jokūbo kelias (VII)





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žaliosios rodyklės grįžo į Vilkaviškio sankryžas
* Apgautas ūkininkas teisybės žada ieškoti teisme
* Gyvenusi Lietuvos kultūra mecenatė pelnė nuoširdžią pagarbą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar „pamirksite“ automobilio šviesomis, perspėdami apie policiją kelyje?
Taip, dažniausiai.
Retkarčiais.
To niekada nedarau.
Aš nevairuoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodžių junginys „dvigubas dublis“?
Junginys dvigubas dublis (angl. double double ) gali būti vartojamas kalbant apie žaidėją, kuris per vienas rungtynes pelnė dviženklį skaičių taškų, atkovojo dviženklį skaičių kamuolių ir kt. Verta žinoti, kad bendrinėje kalboje pirmenybė teiktina junginiui dvigubas (trigubas) dviženklis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas