|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Laisvalaikis
|
|
|
Linas Dubickas sako, kad kelionės praplečia akiratį ir keičia požiūrį į gyvenimą.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Vilkaviškietis verslininkas Linas Dubickas laisvalaikį ant sofos leidžia retai. Ir ne vien dėl įtempto darbo grafiko ar visuomeninės veiklos. Laisvu metu jis džiaugiasi įvairiais užsiėmimais tiek vandenyje, tiek ant žemės, o būti ore tenka lėktuvu skrendant į kitas šalis.
Draugauja su vėju
L. Dubicko pomėgių sąrašas platus ir vis papildomas. Veiklos pasirinkimas priklauso nuo konkrečių gyvenimo etapų, sezoniškumo, gamtos stichijų ar kompanijos. Žiemos dažniausiai praleidžiamos slidinėjant kalnuose, vasaromis daugiausiai dėmesio tenka vandens sportui. Beveik 20 metų slidinėjantis vyras pastebi, kad žiemos dabar nebe tokios kaip anksčiau. Vištytyje buvusios slidinėjimo trasos jau kelerius metus pamirštos dėl niekaip gausiau neiškrentančio sniego, o užsienyje klimato atšilimo apraiškos taip pat jaučiamos.
Vienas naujausių L. Dubicko pomėgių – buriavimas. Vyras priklauso Vilkaviškio jachtklubui „Škvalas“, dalyvauja regatose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šioje srityje jis dar jaučiasi naujokas, įveiktų varžovų neskaičiuoja ir tikina, kad svarbiausia ne laimėjimai, o aktyviai leidžiamas laisvalaikis, išgyvenimai bei patyrimai, nes tik gerai pailsėjęs žmogus gali tinkamai užsiimti darbine ir kita veikla.
Geriausiu draugu ir stipriausiu varžovu vandenyje tampa vėjas. Pasak L. Dubicko, žmogus gali tobulai išmanyti buriavimo techniką, būti vadinamas šios srities profesionalu, tačiau sėkmės ir nesėkmės priklauso nuo aplinkybių, stichijų. Su gamta nepakovosi, reikia prie jos prisitaikyti ir nepervertinti savo galimybių. Vis dėlto buriuotojui daugiausiai adrenalino ir teigiamų emocijų sukelia varžymasis su vėju ir žmonėmis vienu metu. Vilkaviškietis neslepia, kad pasitaiko visko: lūžta burių stiebai, vienas į kitą atsimuša laivai, todėl labai svarbu išmokti greitai priimti teisingus sprendimus.
Jachtos buriavimas – ne vienintelis mėgstamas L. Dubicko laisvalaikio praleidimo būdas vandenyje. Nardydamas vyras mato povandeninį pasaulį, o skrosdamas bangas jėgos aitvaru pasikrauna adrenalino. Sprendimas, kurią veiklą vieną ar kitą dieną pasirinkti, dažniausiai priklauso nuo orų prognozės ir kompanijos.
Aktyvų laisvalaikį mėgstantis verslininkas nepamiršta ir dviračio. Nors pedalus norėtų minti dažniau, ne visada tam lieka laiko. Tačiau prisiminimuose nedyla dviračiu įveikta kelių šimtų kilometrų kelionė. Kartu su Kazlų Rūdos dviratininkais L. Dubickas keliavo į Lenkiją, Griunvaldą, kur vyko Žalgirio mūšio inscenizacija, skirta paminėti mūšio 600 metų sukaktį.
Sužavėjo Japonija
Ne vieną šalį aplankiusiam vilkaviškiečiui didžiausią įspūdį paliko Japonija, jos gamta, kultūra. Kartu su Lietuvos „Rotary“ klubų atstovais į pasaulinę ROTARY konvenciją Seule (Pietų Korėja) keliavęs L. Dubickas Japonijos sieną kirto visai neplanuotai. Kadangi Pietų Korėjoje lankytinų vietų nėra tiek daug, keliautojus patraukė Japonija.
Šiandien gyvenimo kelione vadinama išvyka vilkaviškietį labiausiai nustebino kultūrų skirtumais. Jam vis dar sunku atsistebėti japonų organizuotumu. Viskas atlikta preciziškai, tiksliai ir visuomet laiku. Lietuvis pastebėjo, kad to siekdami jie labai daug dirba, todėl beveik neturi asmeninio gyvenimo, galimybių atostogauti taip, kaip mes. Palyginti su Europos šalimis, Japonija yra visiškai kitas pasaulis. Nepaisant daugybės įspūdžių, dar kartą pasivaikščioti Japonijos gatvėmis kelionių mėgėjas neplanuoja. Pasak jo, pasaulis per didelis, jog vertėtų kelis kartus sugrįžti į tą pačią šalį, juolab kad Japonija yra gana brangi ir tolima valstybė.
Ne mažiau emocijų ir gilių apmąstymų paliko kiek anksčiau aplankytas Sudanas. Tai visiška Japonijos priešingybė. Vilkaviškietį stipriausiai sukrėtė pamatytas skurdas. Kaip niekur kitur čia juntamas žmogaus sveikatos ir net gyvybės nuvertinimas. Nesuprantamas ir fanatiškas tikėjimas, antisanitarinės gyvenimo sąlygos, nedarbas arba alinantis darbas, fizinės bausmės, genčių papročiai ir kiekvienos dienos rūpestis – ką valgyti. L. Dubicko žvilgsnį užkliudė Port Sudano oro uoste esančios parduotuvės asortimentas: lentynos nukrautos pakuotėmis su skalbimo milteliais, muilu ir cigaretėmis. Daugiau nieko nėra.
„Kelionės pasaulį leidžia pamatyti kitomis akimis. Užtenka pažiūrėti, kaip gyvena kiti, kad suprastum, ką turi. Reikia atskaitos taško. Mes visuomet linkę lygiuotis į turtingesnes šalis, tačiau svarbu pamatyti ir blogiau už mus gyvenančius. Tuomet visi mūsų nusiskundimai, kaprizai ir aimanavimai nublanksta. Pradedi džiaugtis tuo, ką turi, ir supranti, jog mūsų šalis turi daug“, – įžvalgomis dalijosi L. Dubickas.
Kelionės pasaulį leidžia pamatyti kitomis akimis. Užtenka pažiūrėti, kaip gyvena kiti, kad suprastum, ką turi. Reikia atskaitos taško.
Parvežtų norą dirbti
Po pasaulį pakeliavęs vilkaviškietis labiausiai norėtų į Lietuvą parsivežti kitokį žmonių požiūrį į darbą. Verslininkas tiki, kad lietuviai yra labai darbštūs, tik reikia suteikti galimybę tai įrodyti: nevaržyti įvairiais biurokratiniais apribojimais, tinkamai mokėti už atliktą darbą. „Pastaruosius 20 metų Lietuva eina negera linkme. Daugybei žmonių yra visiškai normalu gyventi nedirbant, tik iš pašalpų. Tokį gyvenimą mato ir vaikai, o tai veda į akligatvį. Pavyzdžiui, japonai nuo mažens mokomi kruopštumo, paklusnumo, darbo komandoje. Pagarba šeimai, lojalumas darbdaviui yra savaime suprantami dalykai. Vienoje darbovietėje dažniausiai dirbama visą gyvenimą. Negalima sakyti, kad pas mus to nėra, tačiau dar tikrai trūksta“, – pastebi L. Dubickas.
Jis išskiria ir dar vieną japonų savybę, kuri galėtų būti siekiamybe ir Lietuvoje. Japonijoje sudarytos sąlygos dirbti tiek studentams, tiek garbingo amžiaus žmonėms. Vyresnius šalies gyventojus dažnai galima pastebėti prižiūrinčius perėjas ar reguliuojančius eismą prie mokyklų, parkų. Tai jiems leidžia jaustis naudingiems visuomenei.
Riboja nežinojimas
Įvairias aktyvaus laisvalaikio formas išbandantis L. Dubickas tikina, kad Vilkaviškyje bendraminčių nėra labai daug. Vilkaviškiečiai turi puikią galimybę užsiimti vandens sportu: šalia miesto tyvuliuoja ežeras, o šią vasarą kelių entuziastų dėka vėl pradėjo veikti vaikų būrelis, kuriame buriavimu susidomėję mažieji vilkaviškiečiai yra mokomi šio sporto subtilybių. Vis dėlto norinčiųjų aktyviai leisti laisvą laiką galėtų būti ir daugiau. Vyras pastebi, jog dažnai žmones riboja nežinojimas ir stereotipas, kad aktyvia veikla užsiimti sudėtinga ir brangu. Vilkaviškiečiai bijo prieiti, paklausti ir pasidomėti vienokia ar kitokia sritimi.
„Nieko nėra neįmanomo, tik reikia būti bent truputį drąsesniems: klausti, bendrauti – ir laisvalaikis pasidarys turiningesnis. Reikia naudotis galimybėmis – Vilkaviškis jų turi“, – kraštiečius pakilti nuo sofų skatina L. Dubickas.
Vilkaviškietis verslininkas Linas Dubickas laisvalaikį ant sofos leidžia retai. Ir ne vien dėl įtempto darbo grafiko ar visuomeninės veiklos. Laisvu metu jis džiaugiasi įvairiais užsiėmimais tiek vandenyje, tiek ant žemės, o būti ore tenka lėktuvu skrendant į kitas šalis. |
L. Dubicko pomėgių sąrašas platus ir vis papildomas. Veiklos pasirinkimas priklauso nuo konkrečių gyvenimo etapų, sezoniškumo, gamtos stichijų ar kompanijos. Žiemos dažniausiai praleidžiamos slidinėjant kalnuose, vasaromis daugiausiai dėmesio tenka vandens sportui. Beveik 20 metų slidinėjantis vyras pastebi, kad žiemos dabar nebe tokios kaip anksčiau. Vištytyje buvusios slidinėjimo trasos jau kelerius metus pamirštos dėl niekaip gausiau neiškrentančio sniego, o užsienyje klimato atšilimo apraiškos taip pat jaučiamos.
Vienas naujausių L. Dubicko pomėgių – buriavimas. Vyras priklauso Vilkaviškio jachtklubui „Škvalas“, dalyvauja regatose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šioje srityje jis dar jaučiasi naujokas, įveiktų varžovų neskaičiuoja ir tikina, kad svarbiausia ne laimėjimai, o aktyviai leidžiamas laisvalaikis, išgyvenimai bei patyrimai, nes tik gerai pailsėjęs žmogus gali tinkamai užsiimti darbine ir kita veikla.
Geriausiu draugu ir stipriausiu varžovu vandenyje tampa vėjas. Pasak L. Dubicko, žmogus gali tobulai išmanyti buriavimo techniką, būti vadinamas šios srities profesionalu, tačiau sėkmės ir nesėkmės priklauso nuo aplinkybių, stichijų. Su gamta nepakovosi, reikia prie jos prisitaikyti ir nepervertinti savo galimybių. Vis dėlto buriuotojui daugiausiai adrenalino ir teigiamų emocijų sukelia varžymasis su vėju ir žmonėmis vienu metu. Vilkaviškietis neslepia, kad pasitaiko visko: lūžta burių stiebai, vienas į kitą atsimuša laivai, todėl labai svarbu išmokti greitai priimti teisingus sprendimus.
Jachtos buriavimas – ne vienintelis mėgstamas L. Dubicko laisvalaikio praleidimo būdas vandenyje. Nardydamas vyras mato povandeninį pasaulį, o skrosdamas bangas jėgos aitvaru pasikrauna adrenalino. Sprendimas, kurią veiklą vieną ar kitą dieną pasirinkti, dažniausiai priklauso nuo orų prognozės ir kompanijos.
Aktyvų laisvalaikį mėgstantis verslininkas nepamiršta ir dviračio. Nors pedalus norėtų minti dažniau, ne visada tam lieka laiko. Tačiau prisiminimuose nedyla dviračiu įveikta kelių šimtų kilometrų kelionė. Kartu su Kazlų Rūdos dviratininkais L. Dubickas keliavo į Lenkiją, Griunvaldą, kur vyko Žalgirio mūšio inscenizacija, skirta paminėti mūšio 600 metų sukaktį.
Ne vieną šalį aplankiusiam vilkaviškiečiui didžiausią įspūdį paliko Japonija, jos gamta, kultūra. Kartu su Lietuvos „Rotary“ klubų atstovais į pasaulinę ROTARY konvenciją Seule (Pietų Korėja) keliavęs L. Dubickas Japonijos sieną kirto visai neplanuotai. Kadangi Pietų Korėjoje lankytinų vietų nėra tiek daug, keliautojus patraukė Japonija.
Šiandien gyvenimo kelione vadinama išvyka vilkaviškietį labiausiai nustebino kultūrų skirtumais. Jam vis dar sunku atsistebėti japonų organizuotumu. Viskas atlikta preciziškai, tiksliai ir visuomet laiku. Lietuvis pastebėjo, kad to siekdami jie labai daug dirba, todėl beveik neturi asmeninio gyvenimo, galimybių atostogauti taip, kaip mes. Palyginti su Europos šalimis, Japonija yra visiškai kitas pasaulis. Nepaisant daugybės įspūdžių, dar kartą pasivaikščioti Japonijos gatvėmis kelionių mėgėjas neplanuoja. Pasak jo, pasaulis per didelis, jog vertėtų kelis kartus sugrįžti į tą pačią šalį, juolab kad Japonija yra gana brangi ir tolima valstybė.
Ne mažiau emocijų ir gilių apmąstymų paliko kiek anksčiau aplankytas Sudanas. Tai visiška Japonijos priešingybė. Vilkaviškietį stipriausiai sukrėtė pamatytas skurdas. Kaip niekur kitur čia juntamas žmogaus sveikatos ir net gyvybės nuvertinimas. Nesuprantamas ir fanatiškas tikėjimas, antisanitarinės gyvenimo sąlygos, nedarbas arba alinantis darbas, fizinės bausmės, genčių papročiai ir kiekvienos dienos rūpestis – ką valgyti. L. Dubicko žvilgsnį užkliudė Port Sudano oro uoste esančios parduotuvės asortimentas: lentynos nukrautos pakuotėmis su skalbimo milteliais, muilu ir cigaretėmis. Daugiau nieko nėra.
„Kelionės pasaulį leidžia pamatyti kitomis akimis. Užtenka pažiūrėti, kaip gyvena kiti, kad suprastum, ką turi. Reikia atskaitos taško. Mes visuomet linkę lygiuotis į turtingesnes šalis, tačiau svarbu pamatyti ir blogiau už mus gyvenančius. Tuomet visi mūsų nusiskundimai, kaprizai ir aimanavimai nublanksta. Pradedi džiaugtis tuo, ką turi, ir supranti, jog mūsų šalis turi daug“, – įžvalgomis dalijosi L. Dubickas.
Kelionės pasaulį leidžia pamatyti kitomis akimis. Užtenka pažiūrėti, kaip gyvena kiti, kad suprastum, ką turi. Reikia atskaitos taško.
Po pasaulį pakeliavęs vilkaviškietis labiausiai norėtų į Lietuvą parsivežti kitokį žmonių požiūrį į darbą. Verslininkas tiki, kad lietuviai yra labai darbštūs, tik reikia suteikti galimybę tai įrodyti: nevaržyti įvairiais biurokratiniais apribojimais, tinkamai mokėti už atliktą darbą. „Pastaruosius 20 metų Lietuva eina negera linkme. Daugybei žmonių yra visiškai normalu gyventi nedirbant, tik iš pašalpų. Tokį gyvenimą mato ir vaikai, o tai veda į akligatvį. Pavyzdžiui, japonai nuo mažens mokomi kruopštumo, paklusnumo, darbo komandoje. Pagarba šeimai, lojalumas darbdaviui yra savaime suprantami dalykai. Vienoje darbovietėje dažniausiai dirbama visą gyvenimą. Negalima sakyti, kad pas mus to nėra, tačiau dar tikrai trūksta“, – pastebi L. Dubickas.
Jis išskiria ir dar vieną japonų savybę, kuri galėtų būti siekiamybe ir Lietuvoje. Japonijoje sudarytos sąlygos dirbti tiek studentams, tiek garbingo amžiaus žmonėms. Vyresnius šalies gyventojus dažnai galima pastebėti prižiūrinčius perėjas ar reguliuojančius eismą prie mokyklų, parkų. Tai jiems leidžia jaustis naudingiems visuomenei.
Įvairias aktyvaus laisvalaikio formas išbandantis L. Dubickas tikina, kad Vilkaviškyje bendraminčių nėra labai daug. Vilkaviškiečiai turi puikią galimybę užsiimti vandens sportu: šalia miesto tyvuliuoja ežeras, o šią vasarą kelių entuziastų dėka vėl pradėjo veikti vaikų būrelis, kuriame buriavimu susidomėję mažieji vilkaviškiečiai yra mokomi šio sporto subtilybių. Vis dėlto norinčiųjų aktyviai leisti laisvą laiką galėtų būti ir daugiau. Vyras pastebi, jog dažnai žmones riboja nežinojimas ir stereotipas, kad aktyvia veikla užsiimti sudėtinga ir brangu. Vilkaviškiečiai bijo prieiti, paklausti ir pasidomėti vienokia ar kitokia sritimi.
„Nieko nėra neįmanomo, tik reikia būti bent truputį drąsesniems: klausti, bendrauti – ir laisvalaikis pasidarys turiningesnis. Reikia naudotis galimybėmis – Vilkaviškis jų turi“, – kraštiečius pakilti nuo sofų skatina L. Dubickas.
Publikuota: 2016-07-25 10:42:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|