„Santaka“ / Kaip darbo biržos sau darbo vietų susikūrė / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



Kaip darbo biržos sau darbo vietų susikūrė

Naujasis Darbo kodeksas pajudėjo ir įstrigo. Deja, tai ne vienintelė amžinos stagnacijos vieta darbo santykių srityje.

Dideliu pelėsiu dvelkia ir nuo įdarbinimu turinčių užsiimti Darbo biržų. Pradėkime nuo to, kad 10 teritorinių darbo biržų vis dar veikia kaip atskiri juridiniai asmenys. Viešojo administravimo reforma palietė daugumą valstybės institucijų, kurios veikia ne vien Vilniuje, o ir kituose Lietuvos miestuose. Kone pats pirmasis žingsnis gerinant viešųjų paslaugų teikimą buvo sujungti visus atskirus juridinius vienetus į vieną ir taip sumažinti administracinį biurokratinį aparatą, standartizuoti struktūrą, pagreitinti sprendimų priėmimą ir taip pagerinti klientų aptarnavimą.

O štai Darbo biržos, kaip buvo, taip ir liko savarankiškos kunigaikštystės. Kiekviena jų turi direktorių, pavaduotoją, savo buhalteriją, savo juridinį, personalo, IT, ūkio, bendrųjų reikalų ir kitus kontoros veiklai reikalingus padalinius ar specialistus. Lietuvos darbo birža yra antstatinė įstaiga, kitų darbo biržų valdyme dalyvaujanti kaip steigėja. Viešojo administravimo institucijos valdymas tokioje sistemoje yra toks vangus ir biurokratizuotas, kad paprastam žmogui plaukai pasišiauštų, o versle toks neefektyvumas apskritai nebūtų įmanomas.

Kai veikia tokia griozdiška valdymo sistema, joje dirba itin daug personalo, kurie užsiima ne klientų – bedarbių- reikalais, o savimi. Net be gilaus valdymo audito matosi, kad darbo biržose savimi užsiima apie 25 procentai darbo biržų darbuotojų, ir tai nesunku pamatyti darbo biržų internetiniuose puslapiuose. Pavyzdžiui, atsiverčiu Vilniaus, Klaipėdos, Telšių ir bet kurios kitos darbo biržos puslapį, ir – prašom. Yra skyrius, kuriame dirba 4-5 darbuotojai. Vienas iš jų yra skyriaus vedėjas, kitas - vedėjo pavaduotojas ir du arba trys specialistai. Du vadovauja, o du darbą dirba, ir tai vyksta ne kokioje Rusijoje gūdžiais sovietmečio laikais, o mūsų modernioje valstybėje!
Kai institucijose gyvuoja tokio lygio valdymas ir tokio lygio aptarnavimas, nenuostabu, kad darbo birža retai kam yra ta vieta, kurioje žmogus ieško ir randa darbą.
Rūta Vainienė


Kai institucijose gyvuoja tokio lygio valdymas ir tokio lygio aptarnavimas, nenuostabu, kad darbo birža retai kam yra ta vieta, kurioje žmogus ieško ir randa darbą. Darbo biržoje žmogus gauna bedarbio statusą. Būtent jo ten ir kreipiasi, nes tada įgyja privilegijų, lengvatų ar išmokų. Beje, išmokas moka irgi ne darbo birža, išmokas moka Sodra. Kas dar absurdiškiau, darbo birža būtent Sodroje sužino, ar žmogus turi darbą, t.y. ar yra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, ar ne. Akis bado toks procesų nesuvaldymas, kai ir informacija, ir pinigai yra vienoje įstaigoje, o statuso suteikimas – kitoje.

Nežinia, kas trukdo bedarbio statuso suteikimą patikėti informaciją valdančiai Sodrai, o Darbo biržai palikti užimtumo politikos įgyvendinimo funkcijas, taip, kaip tai yra daugumoje ES valstybių. Ten analogiškos institucijos net ir vadinasi kitaip – užimtumo tarnybomis. Nes kokia gi čia birža, čia - institucija, kuri užsiima valstybinės politikos skatinti užimtumą įgyvendinimu.

Paprastai linkstama kaltinti darbdavius, kaip jie negražiai elgiasi su savo darbuotojais. Kažkodėl lig šiol per mažai galvota, o kaip gi darbo biržos elgiasi su savaisiais? Kaip jos naudoja mokesčių mokėtojų pinigus? Kaip jos aptarnauja savo klientą, ar orientuojasi į paslaugos kokybę, ar tik žiūri, kur varnelę užsidėti?




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas