|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Lietuvoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Alina Jakavonienė pateikia dažniausiai pasitaikančius mitus ir tikrąją situaciją. Tiesa: nemažą dalį duomenų, taupydami norinčiųjų įvaikinti laiką, surenka ir patikrina deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Pavyzdžiui, ar įvaikintojai nėra teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, ar nebuvo arba nėra apribota tėvų valdžia, ar įvaikintojai ir kiti kartu gyvenantys asmenys nėra teisti ar padarę administracinės teisės pažeidimų ir kt. Ketinantys įvaikinti turi pateikti prašymą įvaikinti, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (notaro patvirtinimas nebūtinas, su originalu sutikrinama vietoje), nustatytos formos sveikatos pažymėjimą, santuokos liudijimo kopiją ir pažymą apie šeimos sudėtį (neretai tuo pasirūpina Vaiko teisių apsaugos skyrius), pažymas apie šeimos gyvenamąsias patalpas bei apie šeimos gaunamas pajamas ir / ar turimas santaupas. Pavyzdžiui, šeimai norint gauti paskolą banke reiktų pateikti ne ką mažiau dokumentų. Neretai Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai konsultuoja ir padeda įvaikintojams parengti procesinius dokumentus teismui ir juos patvirtina. Tik kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai. Globėju (rūpintoju) gali būti žmogus nuo 21 iki 65 metų amžiaus, jis nebūtinai turi būti susituokęs, neprivalo turėti jam nuosavybės teise priklausančio būsto. Svarbiausia – turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Sulaukę 65 m. bei vyresni gali tapti jaunesnio nei 10 metų vaiko nuolatiniais globėjais (rūpintojais), o vyresnio nei 10 metų vaiko – laikinaisiais arba nuolatiniais globėjais (rūpintojais). Vaiko artimiesiems giminaičiams (vaiko seneliai, broliai ir seserys) dėl jų amžiaus galimybė globoti (rūpinti) vaiką nėra ribojama. Artimuosius giminaičius gali globoti ir jaunesni nei 21 m. žmonės. Vaikui, kurio ryšiai su šeima ir giminaičiais nutrūkę, tokia draugystė yra labai svarbi, nes vaikui yra skiriamas individualus dėmesys, jis gali svečiuotis šeimos aplinkoje ir matyti kitokį šeimos modelį, nei matė, augdamas su biologiniais tėvais. Tik svarbu iš anksto vaikui sąžiningai pasakyti, jog jis kviečiamas į šeimą pasisvečiuoti, kad vaikas nekurtų nepagrįstų lūkesčių dėl jo įvaikinimo ar nuolatinio apsigyvenimo šioje šeimoje. Laikinas svečiavimasis taip pat skatina vaiko pasitikėjimą kitais ir savimi, ugdo atsakomybės jausmą bei formuoja teigiamą savęs vertinimą. Dėl svečiavimosi galimybės reikėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Publikuota: 2016-07-14 10:47:15 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|