„Santaka“ / Įvaikinimas ir globa: mitai ir tiesa / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  



Įvaikinimas ir globa: mitai ir tiesa

Įvaikinimas ir vaikų globa – viena labiausiai stereotipų ir mitų apipintų socialinių sričių Lietuvoje. Šalyje labai trūksta visuomenės tolerancijos, supratimo ir pozityvaus požiūrio.

Tik kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai. Mažiau nei dešimtadalis gyventojų pritartų, kad kaimynystėje įsikurtų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namai – atskleidė sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Alina Jakavonienė pateikia dažniausiai pasitaikančius mitus ir tikrąją situaciją.



1 MITAS: potencialiems įvaikintojams – milžiniška dokumentų rinkimo našta.

Tiesa: nemažą dalį duomenų, taupydami norinčiųjų įvaikinti laiką, surenka ir patikrina deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Pavyzdžiui, ar įvaikintojai nėra teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, ar nebuvo arba nėra apribota tėvų valdžia, ar įvaikintojai ir kiti kartu gyvenantys asmenys nėra teisti ar padarę administracinės teisės pažeidimų ir kt.

Ketinantys įvaikinti turi pateikti prašymą įvaikinti, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (notaro patvirtinimas nebūtinas, su originalu sutikrinama vietoje), nustatytos formos sveikatos pažymėjimą, santuokos liudijimo kopiją ir pažymą apie šeimos sudėtį (neretai tuo pasirūpina Vaiko teisių apsaugos skyrius), pažymas apie šeimos gyvenamąsias patalpas bei apie šeimos gaunamas pajamas ir / ar turimas santaupas.

Pavyzdžiui, šeimai norint gauti paskolą banke reiktų pateikti ne ką mažiau dokumentų.

Neretai Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai konsultuoja ir padeda įvaikintojams parengti procesinius dokumentus teismui ir juos patvirtina.



2 MITAS: globoti ar įvaikinti gali tik jaunos šeimos

Tiesa: Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus ar nesusituokusiam asmeniui.
Tik kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai.


Globėju (rūpintoju) gali būti žmogus nuo 21 iki 65 metų amžiaus, jis nebūtinai turi būti susituokęs, neprivalo turėti jam nuosavybės teise priklausančio būsto. Svarbiausia – turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Sulaukę 65 m. bei vyresni gali tapti jaunesnio nei 10 metų vaiko nuolatiniais globėjais (rūpintojais), o vyresnio nei 10 metų vaiko – laikinaisiais arba nuolatiniais globėjais (rūpintojais). Vaiko artimiesiems giminaičiams (vaiko seneliai, broliai ir seserys) dėl jų amžiaus galimybė globoti (rūpinti) vaiką nėra ribojama. Artimuosius giminaičius gali globoti ir jaunesni nei 21 m. žmonės.



3 MITAS: norintys įvaikinti turi turėti daug pinigų.

Tiesa: iš tiesų norintiems įvaikinti reikalingiausia yra meilė vaikui ir noras padėti. Ikiteisminė įvaikinimo procedūra – įvaikintojų pasirengimas įvaikinti be tėvų globos likusį vaiką, kurį vykdo atestuoti socialiniai darbuotojai pagal Globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų mokymo ir konsultavimo programą – yra nemokama. Be to, teisės aktuose nėra reglamentuota, kokia turi būti šeimos turtinė padėtis, norint įvaikinti. Gaunamų pajamų orientacinis kriterijus – pakankama turtinė padėtis išlaikyti save ir įvaikintą vaiką. Galutinį sprendimą priima teismas.



4 MITAS: vaikų globos įstaigose auga tūkstančiai našlaičių.

Tiesa: vaikų globos įstaigose globojama (rūpinama) apie 3, 3 tūkst. vaikų, likusių be tėvų globos. Tik 7 proc. vaikų, kurie per 2015 m. neteko tėvų globos, yra našlaičiai ir didesnė šių vaikų dalis globojama šeimoje.



5 MITAS: norintiems padėti vaikams, netekusiems tėvų globos – tik įvaikinimas arba globa

Tiesa: jei nenorite ar negalite įvaikinti arba globoti, tačiau norite prisidėti prie globos namuose augančių vaikų gerovės, esate kviečiami priimti vaikus laikinai svečiuotis. Tai pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku.

Vaikui, kurio ryšiai su šeima ir giminaičiais nutrūkę, tokia draugystė yra labai svarbi, nes vaikui yra skiriamas individualus dėmesys, jis gali svečiuotis šeimos aplinkoje ir matyti kitokį šeimos modelį, nei matė, augdamas su biologiniais tėvais. Tik svarbu iš anksto vaikui sąžiningai pasakyti, jog jis kviečiamas į šeimą pasisvečiuoti, kad vaikas nekurtų nepagrįstų lūkesčių dėl jo įvaikinimo ar nuolatinio apsigyvenimo šioje šeimoje. Laikinas svečiavimasis taip pat skatina vaiko pasitikėjimą kitais ir savimi, ugdo atsakomybės jausmą bei formuoja teigiamą savęs vertinimą. Dėl svečiavimosi galimybės reikėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Socmin info




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas