|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Žemės ūkis
Mat susižavėję lietuviškų žirnių kokybe, mūsų šalimi netikėtai susidomėjo ir milžiniška Indijos kompanija, prekiaujanti žemės ūkio produkcija visame Azijos regione. Žirnių pasėlių plotų statistika rodo, kad 2014 m. Lietuvoje buvo deklaruota 41 tūkst. ha, 2015 m. – 79 tūkst. ha, 2016 m. – net 154 tūkst. ha žirnių. Daugiausiai šių baltyminių kultūrų deklaruota tradiciniuose grūdų auginimo rajonuose: Raseinių, Biržų, Panevėžio, Radviliškio rajonų savivaldybėse. Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybėje prieš dvejus metus buvo auginama tik 3, 1 tūkst. ha, o šiemet deklaruota net 8, 2 tūkst. ha žirnių. Pasak Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono, neabejotinai tokį žirnių auginimo „bumą“ lėmė ir paklausa, ir pasikeitusi ES Bendroji žemės ūkio politika. Norėdami gauti pilną tiesioginę išmoką, augintojai privalo vykdyti „žalinimo“ (t. y. vykdyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) reikalavimus, o žirnių auginimas tam kuo puikiausiai tinka. Už tai žirnių augintojams yra mokama 48 eurų už hektarą dydžio išmoka. Be to, papildomai, yra numatyta atskira parama baltyminiams augalams – 88 eurai už hektarą. Indijos metinis poreikis – 20 mln. tonų žirnių per metus, o mūsų nedidelė šalis kol kas negali pasiūlyti tokių milžiniškų kiekių. Žirnius Lietuvoje superka kelios grūdų supirkimo įmonės. 2014 m. jų kainos svyravo nuo iki 730 Lt už toną, o jau 2016 m. – apie 250 eurų. Neseniai Žemės ūkio ministerijoje lankėsi stambios Indijos kompanijos, prekiaujančios žemės ūkio produkcija visame Azijos regione, atstovai. Susidomėję lietuviškais žirniais, jie apvažiavo visą Lietuvą, viešėjo juos auginančiuose ūkiuose ir liko sužavėti šalies derliaus nuėmimo, saugojimo ir gabenimo infrastruktūra. „Problema tik ta, kad Indijos metinis poreikis – 20 mln. tonų žirnių per metus, o mūsų nedidelė šalis kol kas negali pasiūlyti tokių milžiniškų kiekių“, – situaciją apibūdino V. Ašmonas. Publikuota: 2016-07-12 11:45:32 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|