„Santaka“ / Žirnius auginti verta / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  



Žirnius auginti verta

Šiemet Lietuva laukia net 50 proc. didesnio žirnių ir pupų derliaus. Tiesa, Vilkaviškio ūkininkai šioje srityje neminimi tarp pirmaujančiųjų, tad pasistengti dar yra kur.

Mat susižavėję lietuviškų žirnių kokybe, mūsų šalimi netikėtai susidomėjo ir milžiniška Indijos kompanija, prekiaujanti žemės ūkio produkcija visame Azijos regione.

Žirnių pasėlių plotų statistika rodo, kad 2014 m. Lietuvoje buvo deklaruota 41 tūkst. ha, 2015 m. – 79 tūkst. ha, 2016 m. – net 154 tūkst. ha žirnių. Daugiausiai šių baltyminių kultūrų deklaruota tradiciniuose grūdų auginimo rajonuose: Raseinių, Biržų, Panevėžio, Radviliškio rajonų savivaldybėse. Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybėje prieš dvejus metus buvo auginama tik 3, 1 tūkst. ha, o šiemet deklaruota net 8, 2 tūkst. ha žirnių.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono, neabejotinai tokį žirnių auginimo „bumą“ lėmė ir paklausa, ir pasikeitusi ES Bendroji žemės ūkio politika. Norėdami gauti pilną tiesioginę išmoką, augintojai privalo vykdyti „žalinimo“ (t. y. vykdyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) reikalavimus, o žirnių auginimas tam kuo puikiausiai tinka. Už tai žirnių augintojams yra mokama 48 eurų už hektarą dydžio išmoka. Be to, papildomai, yra numatyta atskira parama baltyminiams augalams – 88 eurai už hektarą. Pasak ŽŪM specialisto, brangstant trąšoms, ūkininkai siekia išnaudoti ankštinių augalų privalumus. Auginti žirnius naudinga ne tik dėl to, kad jų grūduose yra daug baltymų, angliavandenių, mineralinių druskų, aminorūgščių ir vitaminų, reikalingų gyvuliams, bet ir dėl to, kad jie praturtina dirvožemį natūraliu azotu ir dirvoje palieka daug organinių medžiagų. „Viena iš priežasčių, trukdančių didinti žirnių plotus, – sunku nuimti jų derlių nepalankiomis oro sąlygomis. Todėl suprantama daugelio augintojų baimė rizikuoti“, – sako V. Ašmonas.
Indijos metinis poreikis – 20 mln. tonų žirnių per metus, o mūsų nedidelė šalis kol kas negali pasiūlyti tokių milžiniškų kiekių.


Žirnius Lietuvoje superka kelios grūdų supirkimo įmonės. 2014 m. jų kainos svyravo nuo iki 730 Lt už toną, o jau 2016 m. – apie 250 eurų.

Neseniai Žemės ūkio ministerijoje lankėsi stambios Indijos kompanijos, prekiaujančios žemės ūkio produkcija visame Azijos regione, atstovai. Susidomėję lietuviškais žirniais, jie apvažiavo visą Lietuvą, viešėjo juos auginančiuose ūkiuose ir liko sužavėti šalies derliaus nuėmimo, saugojimo ir gabenimo infrastruktūra. „Problema tik ta, kad Indijos metinis poreikis – 20 mln. tonų žirnių per metus, o mūsų nedidelė šalis kol kas negali pasiūlyti tokių milžiniškų kiekių“, – situaciją apibūdino V. Ašmonas.








Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Per miestą tekančią upę tenka šienauti dalgiais
* Skęstančiuosius gelbstintis vilkaviškietis apie savo gyvybę negalvoja
* Fotografijų parodoje skleidžiasi užslėptas krašto gamtos grožis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „humusas“ kaip valgio pavadinimas?
Vartosenoje jau paplitęs junginys avinžirnių užtepas, tačiau galimas ir adaptuotas variantas hùmusas.
Tai – tiršta pasta arba užtepas iš avinžirnių, sezamų sėklų, alyvuogių aliejaus ir česnakų, paplitęs Viduriniuosiuose Rytuose.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas